Ekologiška arbata iš viso pasaulio
Mėgaukitės arbata bet kuriuo paros metu
Puodelis arbatos gali reikšti daug ką: ramią popietės akimirką, kasrytį ritualą ar jaukumą lietingą dieną. Sertifikuotuose ekologiniuose ūkiuose užaugintų arbatų pasirinkimas apima tiek klasikinę juodąją arbatą ir žaliąją arbatą, tiek žolelių arbatą, vaisinę arbatą ir kofeino neturinčią rooibos arbatą. Birios arbatos ruošimas – tarsi maža ceremonija, padedanti po kasdienių darbų pereiti prie arbatos valandėlės. Arbatos maišeliai leidžia ja mėgautis paprastai – namuose, biure ar keliaujant. Be vienos rūšies ekologiškų arbatų, rasite ir kruopščiai subalansuotų įvairių žolelių, vaisių bei prieskonių mišinių.
Kuo skiriasi juodoji ir žalioji arbata?
Juodoji arbata ir žalioji arbata gaminamos iš to paties arbatmedžio (Camellia sinensis), tačiau skiriasi jų apdorojimas. Gaminant juodąją arbatą, susukti lapeliai oksiduojasi, o gaminant žaliąją arbatą oksidacija anksti sustabdoma kaitinant. Dėl to juodoji arbata paprastai pasižymi stipresniu, salyklą primenančiu aromatu, o žalioji dažniausiai būna gaivesnio ar šiek tiek žolinio skonio. Abiejose yra kofeino. Tikslus jo kiekis, be kita ko, priklauso nuo arbatos rūšies, naudojamo kiekio ir plikymo trukmės.
Ar žolelių ir vaisių arbatose yra kofeino?
Tikrose žolelių arbatose ir vaisių arbatose, pavyzdžiui, pipirmėčių ar erškėtuogių arbatoje bei rooibos arbatoje, kofeino nėra, nes jos gaminamos ne iš arbatmedžio (Camellia sinensis) lapelių, o iš kitų augalų dalių ir vaisių. Griežtai kalbant, tai net nėra arbata tikrąja šio žodžio prasme, o arbatai panašūs užpilai. Tarp nedaugelio išimčių – matė ir gvajusa, kuriose kofeino yra natūraliai. Mišiniuose su žaliąja ar juodąja arbata taip pat gali būti kofeino.
Kiek laiko reikėtų plikyti arbatą?
Tinkama plikymo trukmė priklauso nuo arbatos rūšies. Žaliąją arbatą geriausia plikyti 50–80 °C temperatūros vandeniu, priklausomai nuo rūšies, paprastai dvi ar tris minutes, nes verdantis vanduo gali susilpninti subtilius aromatus, o per ilgas plikymas suteikti kartumo. Juodajai arbatai tinka 80–95 °C temperatūros vanduo, stipresniam skoniui – net iki 100 °C, o plikymo trukmė šiek tiek ilgesnė – nuo trijų iki penkių minučių. Žolelių arbatą ir vaisių arbatą geriausia užpilti smarkiai verdančiu vandeniu ir palaikyti ne trumpiau kaip penkias minutes. Vokietijos federalinio rizikos vertinimo instituto rekomendacijomis, taip patikimai sunaikinami galimi mikroorganizmai. Visada atsižvelkite ir į gamintojo nurodymus ant pakuotės.
Kuo skiriasi First Flush ir Second Flush arbata?
First Flush – pirmasis arbatos lapelių skynimas po žiemos ramybės laikotarpio, priklausomai nuo oro sąlygų vykstantis nuo kovo pradžios iki balandžio pabaigos. Arbatmedžiai žiemą nenumeta lapų, bet tam tikrais augimo tarpsniais, vadinamais flushes, išleidžia naujus ūglius ir lapelius. Šviesios First Flush derliaus lapelių viršūnėlės yra jauniausia augalo dalis, iš kurios pagaminta arbata dažnai būna gaivaus, lengvo ir maloniai gėliško skonio. Second Flush – vasaros derlius, skinamas nuo birželio pradžios iki liepos pradžios; šios arbatos aromatas paprastai stipresnis, salykliškas ir sodrus.
Patarimas: kaip tinkamai laikyti birią arbatą
Birią arbatą geriausia laikyti nuo šviesos apsaugotoje sausoje vietoje, sandariai uždaromoje dėžutėje. Šviesa, drėgmė, oras ir pašaliniai kvapai gali pakenkti jos aromatui. Tinkama pakuotė padeda ilgai išsaugoti arbatos skonį ir kvapą.