Alnavit makaronai be glitimo
Jau šimtmečius makaronų kilmę apipina gausybė legendų. Sakoma, kad viduramžiais Neapolio kraštuose gyveno burtininkas, kuris savo virtuvėje ne tik virė eliksyrus ir mikstūras, bet ir nuolat sugalvodavo naujus receptus. Vieną dieną jis minko tešlą, tačiau nenorėjo jos dėti į krosnį. Vietoj to, naujasis kūrinys turėjo būti viriamas karštame vandenyje. Kad tešlą būtų lengviau įdėti į puodą, jis supjaustė ją į ilgas, plonas juosteles. Rezultatas pranoko visus lūkesčius. Nors naująjį patiekalą jis ruošdavo kiekvieną savaitę, užsispyręs burtininkas nenorėjo pasidalinti savo išradimu su likusiu pasauliu.
Daugelį metų burtininko mėgstamiausias patiekalas liko kruopščiai saugoma paslaptis. Vieną dieną jo kaimynė Jovanella pasibeldė į duris, norėdama pasiskolinti prieskonių. Burtininkas kaip tik buvo virtuvėje ir, nenorėdamas atrodyti blogu šeimininku prieš gražią jauną moterį, spontaniškai pakvietė ją vakarienės. Kaip ir buvo galima tikėtis, ji buvo sužavėta jo kūriniu ir paprašė recepto. Iš pradžių burtininkas nenorėjo jo jai atskleisti, tačiau negalėjo atsispirti karšto būdo Jovanellos žavesiui. Tą pačią naktį ji privertė jį atskleisti receptą. Kitą dieną ji nuėjo tiesiai į karaliaus Frydricho II rūmus. Ji pateko į virtuvę ir išvirė didelį puodą su ilgomis tešlos juostelėmis. Ne tik karalius, bet ir jo riteriai, patarėjai bei tarnai po pirmojo kąsnio atidėjo visus kitus patiekalus į šalį. Jie dar niekada nebuvo ragavę tokio neįprasto patiekalo. Už tai, kad naujas receptas buvo įtrauktas į karališkosios virtuvės meniu, karalius apdovanojo Jovanellą auksu, papuošalais ir šilkinėmis tunikomis.
Tačiau nei Jovanella, nei makaronų patiekalas nėra paminėti Frydricho II kronikose. Pagal dar geriau žinomą legendą, Markas Polas atrado makaronų pirmtakus savo kelionėje į Kiniją ir parvežė juos į Italiją. Garsusis keliautojas savo kelionėje tikrai valgė makaronus, nes Kinijoje jie žinomi jau daugiau nei 4 000 metų. Tačiau ar italai tikrai turi jam būti dėkingi už makaronus, neįmanoma įrodyti. Labiausiai tikėtina teorija apie makaronų atsiradimą Italijoje siejasi su Sicilija. VIII a. didžiausią Italijos salą užkariavo arabai. Kartu su jais į Siciliją atkeliavo daugybė naujovių iš Rytų, visų pirma naujos laukų drėkinimo sistemos. Tačiau siciliečiai išaugintus kviečius naudojo ne tik duonos kepimui. Šaltiniai iš tų laikų mini iš kvietinių miltų pagamintą siūlų pavidalo patiekalą. Plonos tešlos juostelės buvo pakabinamos ant virvės džiūti. Vėliau jas buvo galima laikyti ir, prireikus, išvirti karštame vandenyje.
Labiausiai tikėtina, kad arabų prekybininkai su makaronais susipažino Indijoje. Jie atkeliavo su karavanomis per Šilko kelią į Viduržemio jūros regioną ir galiausiai į Siciliją. X a. Siciliją ir pietinę Italiją užkariavo normanai. Ne vėliau kaip tuo metu makaronai išplito ir po likusią Italijos dalį. Per šimtmečius išsivystė keletas naujų šio populiariojo patiekalo formų. Šiandien Italijos „bato“ teritorijoje yra bent 350 skirtingų makaronų rūšių. Tarp populiariausių – spagečiai, farfalle, tortellini ir fusilli. Tradiciškai makaronai gaminami iš kietųjų kviečių manų kruopų. Tačiau kadangi makaronus galima gaminti ir iš avižų, grikių, ryžių bei kukurūzų, skanius makaronų patiekalus gali mėgautis ir žmonės, netoleruojantys glitimo.
Su Alnavit spagečiais, pagamintais iš kukurūzų ir ryžių, galite mėgautis begale klasikinių makaronų patiekalų be glitimo. Tamsūs grikių spagečiai ypač gerai dera su Viduržemio jūros regiono makaronų patiekalais su spalvingais padažais iš laukinių česnakų, pomidorų ar paprikų. Tačiau jie taip pat yra puiki bazė azijietiškoms makaronų sriuboms. Iš 100 % rudųjų ryžių pagaminti pilno grūdo „penne“ puikiai dera su pesto, pomidorų ar sūrio padažais. Alnavit siūlo dvi populiarių spiralinių makaronų rūšis: Fusilli, pagamintus iš kukurūzų ir ryžių, bei avižinius Fusilli. Su Alnavit makaronais be glitimo galėsite mėgautis kietais ir traškiais makaronais.
