Allos ekologiškas agavos sirupas
Aloe vera ir agava yra taip panašios, kad dažnai viena su kita painiojamos. Nepaisant išorinių panašumų, tai yra du visiškai skirtingi augalai. Aloe vera, kilusi iš Rytų, yra žolinis medis, o agava, kilusi iš Šiaurės ir Centrinės Amerikos, priklauso šparagų šeimai. Kadangi agavės žydi tik vieną kartą, o žiedynų susidarymas gali užtrukti kelis dešimtmečius, jos dar vadinamos „šimtmečio augalais“. Agavė ne tik gyvena daug ilgiau nei aloe vera, bet paprastai yra ir daug didesnė. Tačiau jos lapuose nėra malonaus gelio, o tik pluoštai. Iš maždaug 270 agavų rūšių 159 yra gimtosios Meksikoje. Meksikiečiai taip pat agavai yra dėkingi už dieviškos kilmės gėrimą.
Pagal seną actekų legendą, gražią žemės deivę Mayahuel kažkada suviliojo vėjo dievas Ketsalkoatlis. Norėdamas ją paslėpti nuo kitų dievų, Ketsalkoatlis savo mylimąją pavertė agave. Sakoma, kad ji iki šiol išlaikė šią formą. Kiekvieną kartą, kai žmogus nupjauna prinokusios agavos centrinį ūglį, iš jo išsilieja saldus syvas: „Mayahuel ašaros“. Actekai šias dieviškas ašaras fermentuodavo į alkoholinį gėrimą, vadinamą „pulque“. Tačiau dar prieš 500 metų jį buvo leidžiama gerti tik per religines apeigas arba tik sulaukus 60 metų. Šiandien pieniškas, drumstas „pulque“ yra populiarus gėrimas tarp daugelio suaugusių Pietų Amerikos gyventojų. Kadangi „pulque“ negali būti ilgai laikomas, jis retai eksportuojamas ir paprastai geriamas vietoje. Todėl už Meksikos ribų jis nėra toks gerai žinomas kaip stiprūs agavos spiritiniai gėrimai: mezcalas ir tekila.
Mezcalui pagaminti reikalinga agavos šerdis, paimta prieš pat pirmąjį ir paskutinįjį jos žydėjimą. Šią sudėtingą užduotį Meksikoje atlieka „jimador“. Iškasęs agavą, jis pašalina smailius lapus. Likusi šerdis atrodo kaip ananasas ir sveria nuo 40 iki 80 kg. Agavos šerdis ilgai virinama, susmulkinama ir fermentuojama, pridedant mielių. Fermentuotas alkoholis vėliau rafinuojamas dvigubos distiliacijos būdu. Mezcalas gali būti dar labiau rafinuojamas, laikant jį medinėse statinėse. Mezcalas gali būti gaminamas iš 28 skirtingų agavos rūšių. Tekila taip pat yra mezcalo rūšis, tačiau ją leidžiama gaminti tik iš mėlynosios agavos (Agave tequilana) ir tik tam tikruose regionuose.
Nuo XX a. vidurio agavos brendžiai tapo neatsiejama kiekvieno gerai aprūpinto baro Europoje dalimi. Tačiau jau kelerius metus labai populiarus tapo kitas agavos produktas – agavos sirupas. Dėl puikių ir tuo pačiu metu nepastebimų saldinimo savybių agavos sirupas yra puiki alternatyva cukranendrių ir runkelių cukrui. Jis iš prigimties turi didelę fruktozės dalį ir pasižymi dideliu saldinimo stiprumu. Allos ekologiškas agavos sirupas gaunamas iš mėlynosios agavos (Agave tequilana). Auksiškai geltonas sirupas lengvai dozuojamas ir labai universalus. Dėl subtilaus aromatingo skonio Allos ekologiškas agavos sirupas puikiai tinka desertams, musli, vaisių patiekalams, gėrimams ir išskirtiniams kepiniams saldinti.
