Vivani ekologiškas šokoladas

Kas iš mūsų nėra susidūręs su staigiu šokolado troškimu? Ypač stresinėse situacijose šis jausmas tampa beveik nenugalimas. Priežastis glūdi mūsų genuose. Evoliucijos biologijos požiūriu, dar kūdikystėje žmogus sužino, kad saldus motinos pienas suteikia nepaprastai malonų sotumo jausmą, kurį lydi meilė ir rūpestis. Ši saldumo patirtis pasireiškia visą gyvenimą. Jau senovės žmonės saldžiais vaisiais ir medumi didindavo savo koncentraciją ir darbingumą. Šiandien žinome, kodėl taip yra: paprastieji angliavandeniai, tokie kaip cukrūs, organizme greitai paverčiami energija. Dėl įvairių organizmo procesų didelis angliavandenių kiekis skatina padidėjusį serotonino susidarymą smegenyse. Šis serotoninas gali turėti harmonizuojantį ir nuotaiką gerinantį poveikį. Todėl posakis „šokoladas daro laimingą“ yra visiškai tinkamas. Nėra ko stebėtis, kad taip sunku išlaikyti savidiscipliną. Kai kakavos pupelės dar buvo nepaprastai brangios, tai buvo lengviau.

Majų ir actekų laikais pinigų nebuvo; paprastai jie atsiskaitydavo kakavos pupelėmis. Majų karalystėje kakava buvo netgi vertingesnė už auksą. Remiantis įrašais, majai buvo pirmieji žmonės, kurie kakavos pupeles naudojo kaip mokėjimo priemonę. Tačiau atauganti valiuta nuolat susiduria su infliacijos grėsme. Norint to išvengti, kakavos auginimas buvo griežtai reguliuojamas. Majai taip pat buvo pirmieji, kurie kakavos pupeles sumaišė su vandeniu, vanile, čili ir kitais prieskoniais, kad gautų gaivinantį gėrimą. Tačiau kadangi žmogus tiesiogine prasme gėrė savo pinigus, šis malonumas liko skirtas tik didikai ir kunigams.

Majų prekybininkai galiausiai atgabeno kakavos pupeles actekams, kur po trumpo laiko kakavos sėklos taip pat tapo vyraujančia valiuta. Nors dabar apie majų valiutų kursus beveik nieko nežinome, išliko keletas actekų kainoraščių. Juose pateikiama informacija apie kakavos pupelių vertę XVI a. pradžioje. Viena pupelė jau buvo keičiama į didelį pomidorą, o trys – į žuvį. Tačiau už kalakutą tekdavo giliai kišti ranką į kišenę ir sumokėti 200 kakavos pupelių. Actekai nežinojo jokių svarstyklių. Todėl didelių sumų nebuvo galima pasverti, jas tekdavo skaičiuoti. Actekai skaičiavo ne dešimtainėje, o dvidešimtainėje sistemoje. Ypač svarbus skaičiavimo vienetas buvo Xiquipilli. Xiquipilli kilęs iš karinių terminų ir atitiko 8 000 kovotojų pajėgas. Kakavos pupelių auginimas, transportavimas ir prekyba jomis buvo skaičiuojami ir dokumentuojami Xiquipilli. Nešikai, gabenantys kakavą iš plantacijų į sandėlius, paprastai nešdavo 3 Xiquipilli (t. y. 24 000 kakavos pupelių). Pasak vieno ispanų kronikininko, aztekų sostinės sandėliuose esą buvo saugoma iš viso 120 000 Xiquipilli. Jei viena pupelė sveria vieną gramą, tai sudarytų 960 tonų – pasakiškas turtas.

Šiandien kakavos pupelės neatsiduria taupyklėje, o virsta šokoladu. Ir būtent ten joms ir yra vieta. Tai įspūdingai įrodo Vivani ekologiški šokolado batonėliai. Aukštos kokybės ingredientai, išsamios žinios ir aistra nuostabiam kakavos pasauliui užtikrina nepakartojamą malonumą. Tamsaus šokolado kūrinių mėgėjai bus sužavėti švelniais kartaus skonio šokoladais, kurių kakavos kiekis svyruoja nuo 70 iki 99 procentų. Dėl labai didelio kakavos kiekio šios plytelės pasižymi ypač intensyviu ir sodriu skoniu. Šie išskirtiniai tamsūs gurmaniški šokoladai taip pat siūlomi Cassis arba Marzipan Amaretto skoniais. Baltosios šokolado mėgėjai turėtų paragauti Vivani Ekologiškas baltasis vanilės šokoladas su sumaltomis burbono vanilės ankštimis. Italų poetas Francesco Petrarca buvo vienas iš svarbiausių XIV a. ankstyvosios italų literatūros atstovų. Nors jis dar nepažinojo skanių kakavos pupelių tolimajame actekų imperijoje, jo paprasta išmintis išliko per amžius: „Mažytis saldumynas gali išsklaidyti daug kartumo“. – Kaip teisinga!