Lovechock ekologiškas žalias šokoladas

Centrinės Amerikos džiunglės vis dar kupinos paslapčių. Vietovėse, kur dabar medžiai auga taip tankiai, kad pro lapų skliautą prasiskverbia tik nedaug saulės šviesos, anksčiau klestėjo galingos civilizacijos. Net praėjus daugeliui šimtmečių, majų miestai su savo šventyklų piramidėmis yra visiškai apaugę augmenija. Iki šiol atrasti miestai dažnai iškasami tik iš dalies. Ir niekas nežino, kiek dar miestų per laiką pasiglemžė džiunglės. Kai XIX a. archeologai pradėjo išlaisvinti pirmąsias majų griuvėsius iš lianų gniaužtų, jie stebėjosi gausiais akmeniniais reljefais. Majai savo istoriją ir mitologiją meistriškai išraižė akmenyje. Dažnai pasikartojantis motyvas buvo plunksnuota gyvatė. Jos atvaizdas taip pat buvo rastas actekų, toltekų ir kitų Mezoamerikos kultūrų griuvėsiuose. Actekų kalba ši gyvatė vadinosi Ketsalkoatlis, o tai reiškia „spindinti uodegos plunksnų gyvatė“. Iš visų senovės Meksikos dievybių Ketsalkoatlis yra neabejotinai ryškiausia figūra. Kai kurie žmonės jį garbino kaip kūrėjo dievą. Actekams jis buvo žinomas kaip vėjo ir dangaus dievas. Pasak legendos, Ketsalkoatlis senovėje jiems padovanojo pirmąsias kakavos pupeles. Dėl savo dieviškos kilmės pupelės buvo laikomos ypač vertingomis. Prekybininkų tarpe jos buvo priimamos kaip įprasta valiuta. Actekų karaliai ir kunigai iš jų ruošdavo labai ypatingą gėrimą. Šis gaivinantis gėrimas buvo pagardintas medumi, vanile ir kajeno pipirais ir vadinosi „xocolatl“.

Actekų mitologijoje Ketsalkoatlis pasirodydavo dviem pavidalais: kaip plunksnuota gyvatė ir kaip baltasis vyras su barzda. Pagal senovines tradicijas, jis jau seniai išvyko į ilgą kelionę. Tačiau legenda pasakojo, kad prieš išvykdamas jis buvo paskelbęs, jog vieną dieną su savo palyda sugrįš per didžiąją jūrą, kad vėl valdytų savo senąją imperiją. Montezumos II (1502–1520) valdymo laikotarpiu naktiniame danguje pasirodė keista kometa. Karališkieji astrologai tai laikė didžiųjų įvykių pranašu. Jie buvo teisūs. Kometos pasirodymo metais jūroje buvo pastebėti plaukiojantys namai. Jiems priplaukus prie kranto, iš namų išėjo geležiniai vyrai, joję ant milžiniškų elnių be ragų. Juos vedė baltasis vyras su barzda. Ketsalkoatlis sugrįžo – bent jau tokia žinia kaip gaisras išplito po visą šalį.

Iš tikrųjų tas barzdotas nepažįstamasis buvo ispanų konkistadoras Hernanas Kortesas. Su savo 500 vyrų ekspediciniu būriu jis ieškojo legendinių Naujojo pasaulio aukso lobių. Netrukus actekai jau pastebėjo, kad naujokai neturi gerų ketinimų. Tačiau kadangi Montezuma nebuvo tikras, ar tai tikrai Ketsalkoatlis, jis dvejojo. Užuot laukęs, jis galėjo panaudoti savo milžiniškus kakavos pupelių atsargus, kad atsilygintų seniems sąjungininkams. Kartu jie būtų galėję sutelkti daugiau nei 400 000 karžygių, o to būtų pakakę, kad atbaidytų aukso ištroškusius įsibrovėlius. Tačiau dėl jo neryžtingumo ispanai sugebėjo įsitvirtinti. Po kelerių metų jie praktiškai visiškai sunaikino actekų imperiją, o kartu pasisavino ir kakavos atsargas.

Be laivų krovinių aukso, ispanai į Europą parvežė ir „xocolatl“. Kadangi jie negalėjo jo teisingai ištarti, gėrimą pavadino „šokoladu“. Nuo XVI a. pabaigos jis buvo geriamas Europos karališkuose dvaruose, tačiau buvo gerokai labiau saldintas. Daugumai europiečių originalus receptas buvo šiek tiek per stiprus. Per šimtmečius geriamasis šokoladas išsivystė į tradicinį šokolado batonėlį – tikriausiai populiariausią skanėstą pasaulyje. Ilgą laiką šokolado gamintojai stengėsi, kad jų gaminiai būtų saldesni ir kreminiai. Šokolade buvo mažinamas kakavos kiekis. Vietoj to buvo dedama vis daugiau pieno ir cukraus. Tačiau pastaraisiais metais susiformavo reikšminga priešinga tendencija: grįžimas prie autentiško kakavos pupelių skonio. Kakavos pupelės ne tik pasižymi jaudinančiai sodriu aromatu ir stimuliuojančiu poveikiu, bet ir, dėka savo išskirtinio maistinių medžiagų tankio, priskiriamos prie vadinamųjų supermaisto produktų.

Šokolado gamyboje kakava paprastai skrudinama ir malama aukštoje temperatūroje. Tačiau karštis gali sukelti daugelio maistinių medžiagų pokyčius arba jų praradimą. Dėl šios priežasties Lovechock šokoladų temperatūra visą gamybos laiką išlieka žemiau 49 laipsnių Celsijaus. Tai leidžia kakao pupelių autentišką skonį paversti ypatingu šokolado potyriu, pasižyminčiu įvairiausių skonių įvairove. Lovechock Pure Cocoa Nibs žaliasis šokoladas žavi dideliais kakavos gabaliukais ir stipriu kakavos skoniu. „Lovechock Cherry and Chilli“ žaliasis šokoladas įrodo, kad kakavos ir čili derinys puikiai tinka ne tik gėriminiam šokoladui. Lovechock Ginger Orange 69 % – tai datulėmis saldintas veganiškas tamsus šokoladas, kurio nepakartojamą skonį lemia saulėje prinokusių apelsinų pikantiškas šviežumas ir malonus imbiero aitrumas. Soul Caramel Sea Salt 75 % plytelė – tai vaisinis, pikantiškas skonio potyris, kurio pagrindą sudaro kakavos sviestas. Džiovinti datulės ir šilkmedžio uogos suteikia vaisinę karamelės natą, o jūros druska ir kakava – skonių įvairovę. Kakavos sviestas taip pat sudaro Alles Liebe Hibiscus Cocoa Nibs plytelės pagrindą; ji pagardinta kakavos dribsniais ir vanilės milteliais, o rožinę spalvą jai suteikia hibiskas. Mėgaukitės Lovechock siūlomais gaivinančiais majų ir actekų šokolado skoniais tarp valgymų arba kavos pertraukėlės metu.