Lebensbaum prieskonių mišiniai
Dauguma žmonių negali atsakyti į klausimą apie laiką, nepažiūrėję dar kartą. Šiandien laikrodžiai yra tokie visur paplitę, kad dažnai jų net sąmoningai nepastebime. Ar tai būtų ant sienos, ant viryklės, automobilyje, traukinyje, kompiuteryje ar mobiliajame telefone – laikas rodomas visur. Tačiau laikrodžių visur buvimas yra palyginti naujas reiškinys. Tūkstančius metų žmogaus gyvenimo ritmą beveik išimtinai nulemdavo saulė. Mūsų akmens amžiaus protėviams diena prasidėdavo saulėtekio metu ir baigdavosi saulėlydžio metu. Atsiradus pirmosioms išsivysčiusioms civilizacijoms, žmonės pajuto poreikį geriau organizuoti savo dieną ir darbą. Senovės egiptiečiai buvo pirmieji, kurie šiam tikslui naudojo saulės laikrodį. Tam jie įsmeigdavo į žemę pagaliuką, kad pagal jo šešėlį galėtų nustatyti praėjusį laiką.
Senovės Babilone buvo naudojama šešiasdešimtainė skaičiavimo sistema: skaičiuojant viena ranka – iki 12, o dviem rankomis – iki 60. Babiloniečiai taip pat pirmieji padalijo parą į 12 nakties ir 12 dienos valandų. Taip pat būtent babiloniečių skaičiavimo būdui esame dėkingi už valandos padalijimą į 60 minučių. Senovėje laikas daugiausia buvo matuojamas saulės laikrodžiais. Tamsiais kambariais arba naktį buvo naudojami vandens laikrodžiai. Praėjusį laiką buvo galima nustatyti pagal krintantį vandens lygį. Azijoje laikui matuoti buvo deginamos žvakės ir smilkalų lazdelės. Tačiau šie metodai tiko tik palyginti trumpiems laiko intervalams.
XIV a. Europoje beveik vienu metu paplito smėlio laikrodis ir mechaninis laikrodis. Pastarasis iš pradžių buvo randamas tik bažnyčiose ir vienuolynuose. Vienuoliai pirmieji įvertino užvedamų mechaninių laikrodžių privalumus. Tai leido laikytis griežto tvarkaraščio ir laiku pradėti valgymo bei maldos laiką. Praėjo ne daugiau kaip 100 metų, kol beveik visuose miestuose bažnyčių bokštuose atsirado bent po vieną mechaninį laikrodį. Nuo tada bažnyčių varpai skambėdavo kas valandą lygiai. Tokiu būdu apie laiką buvo informuojami ir aplinkinių vietovių gyventojai. Apie 1500 m. Niurnbergo tiksliosios mechanikos meistras Peteris Heinleinas sėkmingai sukonstravo pirmuosius nešiojamus mažus laikrodžius. Per ateinančius šimtmečius laikrodžiai sumažėjo nuo obuolio dydžio iki svogūno dydžio. XIX a. punktualumas tapo dorybe, o kišeniniai laikrodžiai – džentelmenų statuso simboliu.
Šiandien beveik nėra jokių skaitmeninių prietaisų, kurių ekrane nebūtų laikrodžio. Nors dėl to mes visada žinome, kiek yra laiko, paprastai jo neturime daugiau. Ypač virtuvėje daugelis norėtų turėti keletą papildomų valandų per savaitę. Lebensbaum rodo, kad net ir be ilgų ruošimosi valandų galima pasimėgauti maistu iš visos širdies, naudodami greitosios ekologiškos virtuvės prieskonių mišinius. Naudodami išskirtinius prieskonių mišinius ir keletą pagrindinių ingredientų, galite greitai ir lengvai paruošti gratinus, salotas, troškinius ar sriubas.
Naudodami prieskonių mišinį „Chili con carne“, akimirksniu paruoškite išskirtinį Tex-Mex virtuvės patiekalą. Jei mėgstate sotų naminį maistą, su prieskonių mišiniu „Vokiško stiliaus mėsos juostelės“ esate vos už kelių žingsnių nuo klasikinio keptuvėje ruošiamo patiekalo. Salotų padaže „Itališkos žolelės“ oregano, bazilikas, rozmarinas ir čiobrelis atskleidžia savo galingus, pikantiškus aromatus. Naudodami prieskonių mišinį „Keptos bulvės su odele“, akimirksniu iškepsite skanias bulves su odele, kuriose jaučiamas subtilus rozmarino atspalvis. Tailando virtuvė reikalauja daug ingredientų. Kad palengvintume jūsų darbą, dauguma jų yra sujungti prieskonių mišinyje „Tailando karis“. Kurkuma, imbieras ir laimas suteikia egzotiškumo, o galangalas – subtilaus aštrumo. O su lašiša, grietinėle ir prieskonių mišiniu „Lašiša su sūrio užpilu“ galėsite patiekti žuvies patiekalą, kuris įtikins net ir pačius reikliausius gurmanus.
