Govinda baltymų gabaliukai
Vis daugiau žmonių iš dalies arba visiškai atsisako mėsos. Vokietijoje beveik 10 % gyventojų laikosi vegetariškos mitybos. Maždaug 1,3 milijono žmonių visiškai nevartoja gyvūninės kilmės produktų. Todėl susitikus su draugais, pokalbių centre vis dažniau atsiduria baltymų poreikio tema. Daugelis žmonių vis dar tiki, kad atsisakymas valgyti mėsą neišvengiamai lemia baltymų trūkumą ir raumenų atrofiją. Mūsų organizmui reikia aštuonių nepakeičiamų amino rūgščių, kad galėtų formuoti ir išlaikyti raumenis. Kadangi organizmas pats jų negali pagaminti, jas reikia gauti su maistu. Tačiau šios amino rūgštys yra tiek augalinėse, tiek gyvūninėse baltyminėse medžiagose. Pagrindinė priežastis, kodėl mėsa vis dar laikoma nepakeičiama, yra kultūrinė. Europoje mėsos vartojimas daugelį šimtmečių buvo turtingųjų ir įtakingųjų privilegija. Todėl gyventojai nesąmoningai visada siejo mėsą su sėkme ir socialiniu kilimu. Tačiau samprata, kad mėsa yra vienintelis tikras fizinės jėgos šaltinis, atsirado dar senovės Graikijoje.
Senovėje dauguma žmonių maitinosi daugiausia augalinio maisto produktais. Mėsa buvo brangi, todėl jos buvo valgoma tik ypatingomis progomis ir per religines šventes. Netgi sportininkai, dalyvavę Olimpinėse žaidynėse, laikėsi visiškai augalinės mitybos. Tai, kad jie perėjo prie mėsos keletą savaičių prieš varžybas, daugiausia buvo susiję su giliai žmonių sąmonėje įsišaknijusia mitologija. Jie tikėjo, kad valgant gyvulio mėsą galima perimti kai kurias jo savybes. Imtynininkai valgė jaučių mėsą, kad padidintų savo jėgą, tolimųjų šuolių sportininkai valgė elnių mėsą, o bėgikai teikė pirmenybę žuvims iš greitai tekančių upelių. Sportininkų mitybos įpročiai jau senovėje buvo mitų ir legendų tema. Pasakojama, kad penkis kartus olimpinis čempionas Milonas iš Krotono per vieną dieną suvalgydavo visą jautį. Savaitės bėgyje jis tariamai tenkindavosi kasdiene 17 svarų duonos, 17 svarų mėsos ir 10 litrų vyno racione.
Taigi, idėja apie „jėgą suteikiančią mėsą“ bent iš dalies kilo iš graikų mitologijos. Tačiau ji buvo paneigta dar senovėje. Būtent – garsiausių senovės Romos sportininkų: gladiatorių. 1990-aisiais rastų kaulų cheminė analizė leido gauti naujų įžvalgų apie šių profesionalių kovotojų išvaizdą ir mitybą. Priešingai nei vaizduojama daugelyje Holivudo filmų, jie neatrodė kaip užkietėję kultūristai. Priešingai, jų raumenys buvo paslėpti po storais riebalų sluoksniais. Kadangi dauguma gladiatorių kovojo su minimaliu šarvu, kai kurie tyrinėtojai įtaria, kad riebalai buvo naudojami nervams ir kraujagyslėms apsaugoti nuo kardų smūgių. Jų beveik visiškai vegetariška mityba daugiausia susidėjo iš pupelių, žirnių ir grūdų. Šis atradimas taip pat sutampa su senaisiais rašytiniais šaltiniais. Romos mokslininkas Plinijus kartą pašaipiai vadino gladiatorius „grūdų valgytojais“. Tačiau niekas neabejojo jų jėga ir sugebėjimais.
Šiandien kiekvienoje sporto šakoje yra sportininkų, kurie pasiekia aukščiausius rezultatus intensyviai treniruodamiesi ir laikydamiesi augalinės mitybos. Jie yra geriausias įrodymas, kad galima gyventi aktyvų gyvenimo būdą nevartojant gyvūninės kilmės produktų. Govinda baltymų gabaliukai, pagaminti iš ekologiškų žirnių ir ekologiškų pupų, yra skani alternatyva patiekalams, kurie tradiciškai ruošiami su mėsa. Naudodami Protein Chunks Flakes ir šiek tiek dumblių lapelių, per akimirką galite sukurti veganiškus žuvies patiekalus. Šie dribsniai taip pat tinka kaip picos užpilas arba skaniai paelijai. Susmulkinti Protein Chunks turi būtent tokią konsistenciją, kokios reikia Bolognese, lazanijai ar Chili Sin Carne, o Protein Chunks Schnetzel idealiai tinka vegetariškiems kebabams, buritams ir įvyniojimams. Ar norite aštraus giro, mėsos juostelių grietinėlės padaže ar egzotiško vištienos kario? Paruoškite savo mėgstamą patiekalą visiškai vegetariškai: išimkite mėsą, įdėkite Govinda Protein Chunks – voilà!
