de Rit ekologiški avinžirnių traškučiai
Senovėje egzistavo labai įvairios civilizacijos, tačiau nė viena iš jų netapo tokia galinga kaip Romos imperija. Imperijos laikotarpiu (27 m. pr. m. e. – 284 m. e. m.) ji apėmė visą Viduržemio jūros regioną. Nuo Šiaurės Anglijos iki Persijos įlankos driekėsi gerai išgrįstų kelių tinklas, kurio dalis išlikusi iki šiol. Žmonės ir prekės plūdo į Romą, paversdami miestą pasaulio centru. Mokesčiai iš provincijų dar labiau praturtino šį metropolį prie Tibro upės. Didžiuliais rūmais, šventyklomis, teatrais ir sporto centrais imperatoriai demonstravo savo gerovę ir galią. Kiekvienas iš jų stengėsi užgožti savo pirmtaką. Panteonas, Circus Maximus ir, žinoma, Koliziejus iki šiol stebina žmones. Tik po tūkstančio metų pavyko pastatyti kažką panašiai įspūdingo – viduramžių katedras.
Romos imperija savo įtaką visų pirma privalėjo savo griežtai organizuotai struktūrai. Ekonomika ir kariuomenė buvo iš esmės reformuotos ir pasiekė beprecedentį efektyvumą. Švietimas ir sveikatos priežiūra buvo prieinami didžiajai gyventojų daliai. Tačiau daugelis turtingų romėnų ėmė ilsėtis ant savo, kaip sakoma, laurų. Vietoj politikos ar ekonominių klausimų juos domino tik teatras, vežimų lenktynės, gladiatorių kovos ir prabangūs pokyliai. Pastarieji dažniausiai vyko didelėse vilose prie Romos vartų. Pasislėpę nuo visuomenės žvilgsnių, aristokratai stengėsi patenkinti visus savo svečių troškimus. Kol vergai patiekdavo egzotiškus patiekalus ir vyną, svečiai sėdėdavo kartu ant sofų ir šnekėjosi apie būsimus pirkinius. Kai kurie ypač turtingi romėnai vyną netgi patiekdavo ledu atšaldytą. Tuo metu ledą buvo galima pagaminti tik iš sniego, kurį reikėdavo atgabenti iš Alpių. Dėl didelių gamybos sąnaudų ledas buvo netgi brangesnis už patį vyną.
Tačiau ne visi aukštuomenės romėnai gyveno prabangoje. Kol vieni naktį grimzdavo į šilko pagalvių jūrą, kiti savanoriškai miegodavo ant paprastos lentinės lovos. Vietoj įdarytų fazanų ir mėsos patiekalų su keptais kaštainiais jie valgė košę iš soros ar avinžirnių. Toks atsisakymas turėjo filosofinių priežasčių ir jį praktikuodavo vadinamieji stoikai. Stoika buvo filosofijos mokykla, kilusi Graikijoje apie 300 m. pr. m. e. Stoikų tikslas buvo pasiekti absoliučią ramybę (ataraxiją). Ji buvo apibrėžiama kaip būsena, kurioje jokios išorinės aplinkybės negalėtų sutrikdyti vidinės ramybės. Siekdami išvengti, kad nelaimės ar nenumatyti įvykiai neišmuštų jų iš vėžių, daugelis stoikų treniruodavosi blogiausio scenarijaus atveju. Pavyzdžiui, jie savanoriškai laikinai gyvendavo taip, tarsi būtų praradę visą savo turtą. Šia patirtimi jie norėjo atsikratyti baimės prarasti materialius dalykus. Sprendimai turėtų būti priimami remiantis vidiniais įsitikinimais, o ne baimėmis. Romos stoikų, tokių kaip Seneka ir Markas Aurelijus, kūriniai iki šiol sulaukia daug entuziastingų skaitytojų.
Romos imperijoje avinžirniai buvo vieni iš pagrindinių maisto produktų. Be stoikų, būtent paprasti žmonės malšindavo alkį patiekalais, pagamintais iš šių ankštinių. Traškūs de Rit ekologiški traškučiai rodo, kaip skaniai galima paruošti avinžirnius. Šis sotus ir traškus malonumas siūlomas keturių skonių variantais. Šiems nuostabiai traškiems traškučiams, kepamiems saulėgrąžų aliejuje, naudojami aromatingi ekologiški avinžirniai ir ekologiškos bulvės. Į ekologiškus avinžirnių traškučius su jūros druska įdedama tik žiupsnelis jūros druskos. Jei mėgstate kažką vaisingesnio, jums tikrai patiks ekologiški avinžirnių traškučiai su paprika: Čipsai, pagardinti paprika, pomidorais ir česnaku, ne tik skamba sotu ir šviežiai, bet ir nuostabiai kvepia. Ypač aromatingas Viduržemio jūros regiono skonio „Ekologiški avinžirnių traškučiai su rozmarinu“ skonis atsiranda dėl juodųjų pipirų, svogūnų, laiškinių česnakų ir, žinoma, rozmarino. Mėgaukitės šiais skaniais užkandžiais biure, prie televizoriaus ar su draugais.
