Byodo ekologiški deserto milteliai

Pyragai, vaisinė duona, kompotai ir kiti skanėstai buvo žinomi jau viduramžiais. Tačiau tikriausiai jie nebūtų vadinami desertais. Daugumoje karališkųjų rūmų buvo įprasta visus patiekalus patiekti vienu metu. Pilnas stalas leisdavo įspūdingai pademonstruoti savo gerovę. Kadangi viduramžiais cukrus buvo laikomas tikra prabanga, ypač prašmatnūs monarchai netgi saldindavo kumpį ir žuvies pyragus. Tik XV a. pabaigoje sūrus ir saldus maistas buvo atskirti vienas nuo kito. Prieš patiekiant marinuotus vaisius, pyragus ar saldų vyną, buvo valgoma medžioklės laimikis ir kiti sotūs patiekalai. Suvalgius desertus, stalą „nuvalydavo“ – tiesiogine prasme. Stalo viršų su viskuo, kas ant jo dar buvo likę, tarnai išnešdavo iš kambario. Mat daugumoje pilių pagrindinė salė turėjo atlikti keletą funkcijų.

XVIII a. bajorai jau nebegyveno šaltuose pilyse, o erdviose pilėse, turinčiose bent vieną valgomojo kambarį. Tuo metu ypač prancūzai pradėjo laikytis tikslios patiekalų sekos. Vietoj to, kad būtų skiriami tik pikantiški ir saldūs patiekalai, buvo nustatyta meniu seka, apimanti iki 15 atskirų patiekalų. Nepriklausomai nuo patiekalų skaičiaus, desertai visada buvo patiekiami pabaigoje. Šiuo atžvilgiu iki šiol niekas nepasikeitė. Klasikinių desertų rūšys taip pat išliko tos pačios: vaisiai, pyragai, pyragėliai, konditerijos gaminiai, cukriniai saldumynai ir, žinoma, pudingas. Tai, ką šiandien vadiname pudingu, labai skiriasi nuo jo ištakų. Anglijoje terminas „pudding“ pirmą kartą buvo pavartotas 1305 m. apibūdinti sotus maisto patiekalus, kurie buvo įsiūti į skrandį ir tada virti. Prie jų priskiriami, pvz., „black pudding“ (kraujo dešros rūšis) ir škotų nacionalinis patiekalas „haggis“ (įdarytas avies skrandis). „Kalėdinis pudingas“ Didžiojoje Britanijoje taip pat žinomas nuo XV a. Tai servetėlėje suvyniotas koldūnas, kuris, be kita ko, saldintas razinomis. Tik XIX a. saldūs pudingai tapo įprastu desertu visose Britų salose. Tačiau iki šiol kyla painiava, nes daugelis britų bet kokį desertą vadina pudingu.

Iš pradžių pudingas buvo virinamas rankšluosčiu apvyniotas vandens vonioje. Dėl savo apvalios formos Vokietijoje jis buvo vadinamas servetėlės koldūnu. Vėliau įsigalėjo uždaroma forma, kuri po virimo buvo apverčiama. Tai suteikė pudingui jo būdingą formą. Tačiau desertas, kurį dabar šnekamojoje kalboje vadiname pudingu, iš tiesų yra „flummery“. Flummery sutirštinami krakmolu, o pudingai – kiaušiniais. Nepriklausomai nuo to, kaip jie buvo vadinami, šių virtų desertų gaminimas buvo visai nelengvas. Tai pasikeitė tik XIX a. pabaigoje, kai rinkoje pasirodė paruošti naudoti pudingo milteliai. Pudingą, kokį žinome šiandien, turime dėka šių krakmolingų paruoštų mišinių. O kadangi jį paruošti buvo greita ir paprasta, jis greitai tapo vienu iš populiariausių desertų.

Naudodami Byodo ekologišką pudingą, ekologišką Panna Cotta ir ekologišką šokoladinį musą, galite akimirksniu paruošti skanius ekologiškus desertus. Nuo aliejaus atskirti kakavos milteliai užtikrina intensyvų šokolado skonį šokoladiniame pudinge, o tikra burbono vanilė suteikia vaniliniam pudingui nuostabų aromatą. Byodo ekologiška Panna Cotta džiugina gomurį savo subalansuotu subtilumu. Šis klasikinis itališkas desertas tradiciškai papuoštas braškėmis arba „crema con Aceto Balsamico di Modena“. Byodo ekologiškas šokoladinis musas, ekologiškas uogų musas ir ekologiškas vanilinis musas žavi nuostabiu lengvumu. Šis smulkus milteliai vos per kelis žingsnius ir vos per 3 minutes išplakami į nuostabiai lengvą masę, kurią galima pasaldinti pagal skonį ir kuri užtikrina greitą malonumą. Byodo ekologišką Mousse galima patiekti kaip desertą arba kaip kreminį įdarą, skirtą pyragams ir saldžiems kepiniams pagardinti. Byodo ekologiški desertai, pagaminti iš geriausių ekologiškų ingredientų, užtikrina nuostabiai kreminį arba ypač lengvą desertų malonumą.