Allos Iss mir nicht Wurst užtepai
Teigti, kad Vokietijos maisto kultūra sukasi aplink dešras, būtų beveik per mažai pasakyta. Juk jokia kita šalis neturi tiek daug dešrų rūšių kaip Vokietija. Čia mėsininkai gamina daugiau nei 1 500 skirtingų rūšių. Vokietija taip pat yra pasaulinė lyderė pagal dešrų suvartojimą. Honkonge, Australijoje ar JAV iš viso suvartojama daugiau mėsos, tačiau ne maltos, pagardintos ir perdirbtos mėsos pavidalu. Šioje šalyje kasmet vienam gyventojui tenka beveik 30 kg dešrų ir kumpio. Nors pietų Vokietijoje dažniausiai patiekiamos virtos dešros, šiaurėje labiau mėgstamos žalios dešros, pavyzdžiui, salamis ar Mettwurst. Bratwurst yra labai populiari visose federacinėse žemėse. O Tiuringijoje ar Niurnbergo regione ji net laikoma tapatybę formuojančiu kultūros turtu. Vokietijoje dešra visada randama ant lėkštės ar ant duonos – pusryčiams, kaip sotus užkandis ir, žinoma, vakarienei.
Iki ankstyvųjų viduramžių mėsos gaminius paprastai gamindavo patys ūkininkai. Vėliau, XIII a., beveik visur buvo uždrausta skersti gyvulius privačiuose namuose. Nuo tada mėsą buvo leidžiama perdirbti ir parduoti tik nustatytose vietose. Daugelyje miestų mėsininkams buvo skirta prekybos vietų eilė miesto pakraštyje. Tik šiose viešose „mėsininkų prekyvietėse“ jiems buvo leidžiama verstis savo amatu. Ten valdovo paskirtas mėsos inspektorius taip pat prižiūrėjo kokybę, higieną ir kainodarą. Kadangi visi miesto mėsininkai dirbo vienoje vietoje, specializacija išsivystė jau anksti. Buvo specialistų, kurie užsiiminėjo skerdimu, lašinių pjaustytojai buvo atsakingi už kumpio gamybą, o dešrų meistrai – už dešrų gaminimą. XVII a. Vokietiją sudarė daugiau nei 300 suverenų mažų ir vidutinių valstybių. Kadangi kiekviena iš jų turėjo savo skerdyklas, visoje Vokietijoje susiformavo regioniniai dešrų ypatumai. Ir ši įvairovė išliko iki šių dienų.
Šimtmečius dešros buvo vienas iš nedaugelio mėsos produktų, kuriuos kartais galėjo sau leisti net paprasti žmonės. Todėl buvo gana įprasta, kad ūkininkai ir amatininkai ypatingomis progomis dalydavo dešras. Nuo XIX a. vidurio mėsininkai nebeturi dirbti jiems paskirtuose rajonuose. Dešra Vokietijoje ir šiandien tebėra kasdienis maistas. Ji patiekiama kepta su kopūstais, įdėta į bandelę arba supjaustyta griežinėliais ir uždėta ant duonos.
Tačiau XXI amžiuje vis daugiau žmonių nori atsisakyti gyvūninės kilmės produktų arba bent jau sumažinti mėsos vartojimą. Tačiau jei norite vengti mėsos ir dešrų, nebūtina atsisakyti sotaus maisto. Su Iss mir nicht Wurst Allos pristato sotias daržovių dešrų alternatyvas, skirtas tepti ant duonos. Savo pikantišku skoniu jos pradžiugins tiek veganus, tiek vegetarus, tiek fleksitarus. Raudonųjų arba rudųjų lęšių pagrindu pagaminti užtepai žavi dešrai būdinga tekstūra ir dūminiais aromatais. Iss mir nicht Wurst dešrų užtepai yra šių rūšių: Sucuck, Krakauer, Teewurst ir Liverwurst. Išbandykite juos su ridikėliais, salotų lapais ar pomidorų griežinėliais ant bandelių, kaimiško duonos ir viso grūdo duonos. Iss mir nicht Wurst dešrų užtepai iš Allos – tai grynai daržoviškas priedas sotiesiems užkandžiams.
