Allos augaliniai gėrimai
Iki ankstyvųjų viduramžių žmonės buvo savarankiški. Valgydavo tai, ką patys užaugindavo arba surasdavo miške. Tik atsiradus miestams, derlius tapo prekybine preke. Iš pradžių nedidelės turgavietės išsivystė į milžinišką prekybos pramonę. 1900 m. vienas Vokietijos ūkininkas vidutiniškai užaugindavo maisto penkiems žmonėms. Po 50 metų – jau dešimčiai, o XXI a. pradžioje jis maitino daugiau nei 140 žmonių. Per mažiau nei 100 metų ūkininkams pavyko daugiau nei 28 kartus padidinti savo našumą. Šį spartų augimą daugiausia lėmė technologinė pažanga. Iki amžių sandūros dauguma laukų buvo ariami raumenų jėga. Arklius, jaučius ar mulus tekdavo traukti plūgą, kurį į žemę stumdavo valstiečiai: tai buvo nugara laužantis darbas tiek žmogui, tiek gyvuliams. Šiandien plūgą per lauką traukia traktorius. Be to, traukiamas ne tik vienas plūgas, bet dažnai keturi ar daugiau. Anksčiau lauko arimas kartais trukdavo kelias dienas, o dabar tai atliekama per kelias valandas.
Mašinų naudojimas neabejotinai labai palengvino valstiečių darbą. Tačiau kitos žemės ūkio modernizacijos priemonės, žvelgiant atgal, vertinamos gana kritiškai. Be laboratorijoje pagamintų gyvulių pašarų, tai visų pirma apima chemiškai apdorotų trąšų naudojimą. Nuo 1950-ųjų jos buvo barstomos daugumoje Europos laukų. Daugelis tradiciškai šeimos valdomų ūkių dabar tapo dideliais ūkiais. Siekis maksimaliai padidinti pelną dažnai tiesiogiai kenkė aplinkai, nes insekticidai, fungicidai ir herbicidai gali užteršti dirvožemį, gruntinį vandenį, taip pat ir auginamus augalus. 1970-aisiais pirmą kartą ėmė ryškėti noras rasti alternatyvas pramoniniam žemės ūkiui. Tačiau natūralaus ir tikro maisto buvo sunku gauti. Todėl jaunas vyras vardu Walteris Langas įkūrė savarankišką projektą. Sename ūkyje pirmosios vaisių riekelės buvo pagamintos rankomis, naudojant pačių pagamintą medų ir džiovintus vaisius. Jos buvo entuziastingai sutiktos dar tik besiformuojančio sveiko maisto judėjimo. Taip prasidėjo Allos – vieno iš svarbiausių ekologiškų produktų pionierių Vokietijoje – plėtra.
Šis jaunas prekės ženklas sukėlė susidomėjimą 1980-ųjų pradžioje. Tuo metu Allos į Vokietiją atvežė amarantą iš Pietų Amerikos. Jiems pavyko Vokietijos laukuose užauginti „inkų stebuklingą grūdą“. Dar gerokai prieš amarantui tapant populiaru kaip supermaistui, jis buvo neatskiriama Allos musli sudėtinė dalis. Todėl nenuostabu, kad daugelis žmonių savo pirmąją patirtį su amarantu sieja būtent su vienu iš skanių Allos musli. Laikui bėgant Allos ekologiškų produktų asortimentas išsiplėtė ir apėmė vaisių užtepus, sausainius, batonėlius, vaisių padažus bei paruoštus valgius. Taip pat išsiplėtė ir pusryčių dribsnių asortimentas. Tarp jų – Allos augaliniai gėrimai. Šešios skirtingos rūšys siūlo įdomias alternatyvas karvės pienui.
Jei mėgstate klasikinį stilių, su pusryčių dribsniais turėtumėte paragauti Allos sojų gėrimo arba ryžių gėrimo. Allos migdolų gėrimas gaminamas tik iš vandens, migdolų ir žiupsnelio jūros druskos. Kadangi jame nėra pridėtinio cukraus, migdolų gėrimas yra universalus ir skanus tiek šiltas, tiek šaltas. Rice Coconut Drink žavi egzotišku aromatu, kurį suteikia kokosų pienas. Žinoma, negali trūkti ir avižų varianto: Allos Oat Drink skonis šiek tiek saldus. Allos Spelta Drink skonis šiek tiek stipresnis nei kitų rūšių.
