Pural ekologiška nerauginta duona
Duona – tai ne tik maistas, bet ir kultūros vertybė. Kas, išgirdęs žodį „baguetė“, iš karto nepagalvoja apie Prancūziją? O kas, kalbant apie traškų duonos kepalėlį, nepagalvoja apie Švediją? O apie ruginę duoną – apie Vokietiją? Daugiau nei 90 % vokiečių duoną valgo bent kartą per dieną. Kaip ir visoje likusioje Europoje, nuo Šilto iki Cugspicės beveik visi duonos kepiniai kepami su raugo priedu. Jo fermentaciją palaiko pieno rūgšties bakterijos ir mielių grybai. Raugai jau tūkstantmečius gerina duonos tvirtumą, aromatą ir galiojimo laiką.
Rauginta duona šiandien yra visur. Tiksliau sakant, jos yra beveik visur. Žydų kultūroje pavasarį yra savaitė, kai draudžiama valgyti Chamez (raugintą maistą), laikyti jį namuose ar su juo liestis. Be raugintos duonos, Chamez taip pat laikomi visi maisto produktai, kurių sudėtyje yra speltos, avižų, miežių, kviečių ar rugių ir kurie fermentuoti kartu su vandeniu. Prieš Pesachą pamaldūs žydai iššukuoja kiekvieną savo namų kampelį. Nes reikia pašalinti net paskutinę raugintos duonos trupinėlę. Net indai ir virtuvės reikmenys, kurie buvo susilietę su raugintais maisto produktais, yra kruopščiai valomi.
Pesachas taip pat žinomas kaip „Neraugintos duonos šventė“. Jos istorija užima centrinę vietą tradiciniuose judaizmo raštuose. Ji pasakoja, kaip izraelitai iš pradžių, kupini vilties, persikėlė į Egiptą, bet ten, kaip faraono vergai, turėjo degti plytų. Dievas pavedė rastąjį Moses sugrąžinti savo tautą į protėvių tėvynę. Tačiau faraonas atsisakė išleisti Izraelio tautą. Po kiekvieno atsisakymo Dievas siuntė egiptiečiams naują bausmę. Taigi upės pavirto krauju, milžiniškas varlių skaičius užplūdo dirbamus laukus, uodai puolė žmones ir gyvulius, namus užpildė kandančios naminės musės, gyvulių maras nužudė arklius, kupranugarius ir avis, maras užkrėtė žmones ir gyvulius, kruša sunaikino derlių ir medžius, žolėdžiai suėdė viską, kas žalia, o tris dienas Egipte nešvietė saulė. Tik po dešimtosios bausmės – visų pirmagimių mirties – egiptiečiai pabėgo. Tą pačią naktį izraelitai išvyko į Rytus. Kadangi jie neturėjo daug laiko duonos tešlai pakilti, jiems teko kepti neraugintą duoną. Ši nerauginta duona vadinama „maca“. Per Pesachą ji primena senovės Egipte patirtą vargą kaip „vargų duona“.
Jau apie 3 000 metų žydai švenčia Paschos šventę. Nerauginta duona, kuri išliko iki šiol, vadinama „matzah“ (arba „matzo“). Tradiciškai gaminant matzo, religingi žydai privalo laikytis griežtų mitybos įstatymų. Taigi visas kepimo procesas negali trukti ilgiau nei 18 minučių. Per šį laiką kepėjas turi sumaišyti miltus su vandeniu, išminkyti tešlą ir iškepti matzos. Matzos tradiciškai gaminamos iš kviečių, rugių, miežių, avižų arba speltos miltų be kildymo medžiagų. Kadangi jos kepamos be priedų, šiandien vis daugiau žmonių, net ir nepriklausančių žydų kultūrai, domisi šiomis mažomis plokščiomis duonos riekelėmis.
Atraskite neraugintos duonos pasaulį su Pural ekologiškomis Matzo duonos riekelėmis. Gaminant tešlą, nebuvo naudojami riebalai, mielės, druska ir kildymo medžiagos. Šios veganiškos plokščios duonos yra trijų rūšių. Ekologiškos mažos speltos duonos variantas – tai tikras grįžimas prie ištakų. Mažoji spelta (dar vadinama vienagrūdžiu kvietyje) laikoma viena iš seniausių grūdų rūšių. Ši senovinė grūdų rūšis yra puiki alternatyva kviečiams. Spelta yra artima šiandieninių paprastųjų kviečių giminaitė. Tačiau seniausi speltos radiniai siekia 6 000 metų istoriją. Nėra nuostabu, kad nuostabi Pural ekologiška speltos matzo duona gaminama būtent iš speltos. Ypatinga yra Pural ekologiškos kvinojos ir speltos matzo duona, nes ji leidžia Andų supermaistui atskleisti savo galią. Kartu su sotiu spelta miltais tai sukuria nepaprastą plokščią duoną. Plona ir gražiai traški Pural ekologiška matzo duona puikiai dera su humusu ir kitais daržovių užtepais arba sūriu.
