Grįžti į pradžią
Grįžti į pradžią
Grįžti į pradžią

fairafric ekologiški šokoladai

:

Liežuvis – tikras universalas. Šis sudėtingos sandaros raumuo ne tik padeda artikuliuoti kalbą, bet ir leidžia subtiliai skirti skonius, be to, atlieka svarbų vaidmenį lytėjimo pojūčio srityje. Kartu su lūpomis ir pirštų galiukais liežuvis yra viena iš jautriausių mūsų kūno dalių. Šis jautrumas naudojamas maisto, kurį įdedame į burną, „mechaninių savybių“ patikrinimui. Tai leidžia lengvai nustatyti, ar maiste yra kaulų skeveldrų, kriauklių gabaliukų ar smulkių žuvies kaulelių. Dėl didelio lytėjimo receptorių tankio liežuvio gale, aptikus svetimkūnius dažnai pasireiškia „padidinimo efektas“. Todėl grūdai ir sėklos dažnai atrodo didesni, nei yra iš tikrųjų. Šis reiškinys taip pat turi tiesioginį poveikį mūsų skonio pojūčiui. Tai ypač akivaizdu šokolado atveju. Šokoladas ne tik turi ypatingą aromatą, bet ir turėtų tirpti burnoje. Tačiau savo garsųjį tirpumą šokoladas turi dėka XIX a. šokolado meistrų išradingumo.

Ispanai pirmą kartą į Europą iš „Naujojo pasaulio“ atvežė kakavos pupeles XVI a. Nors medumi saldintas kakavas tapo madingu aristokratų gėrimu, per ateinančius 300 metų jis liko nepasiekiamas didžiajai gyventojų daliai. Dėka greitesnių laivų ir didesnių krovinių triumų, XIX a. pradžioje žaliavų kainos nukrito, ir šokoladas tapo prieinamas net paprastiems piliečiams. Maždaug tuo pačiu metu rinkoje pasirodė pirmieji šokolado batonėliai. Kietą formą jiems suteikė kakavos sviestas, susidarantis spaudžiant kakavos pupeles. Sumaišius cukrų, kakavos miltelius ir išlydytą kakavos sviestą, susidarydavo klampi masė, kuri formelėje sukietėdavo. Taip gimė šokolado batonėlis. Tačiau burnoje šokoladas atrodė miltingas ar net trapus. Norėdami tai pakeisti, šokolado meistrai pradėjo vis smulkiau malti kakavos masę, naudodami sudėtingus valcavimo staklius. Šiandien cukraus kristalai susmulkinami iki mažiausių dalelių, kad šokoladas tirptų ypač sklandžiai. Net mažiausi pokyčiai gali lemti, kad šokoladas burnoje atrodys šiek tiek „smėlingas“.

Kitas svarbus šiuolaikinės šokolado gamybos etapas – konšavimas. Šio proceso metu šokolado masė ilgą laiką kaitinama, nuolat maišant. Kol išgaruoja nepageidaujamos kartios medžiagos, šokolado masė tobulinama tolygiai paskirstant aromatines medžiagas. Be to, konšavimo proceso metu iš šokolado pašalinamas vandens perteklius. Būtent tai suteikia šokoladui būdingą tekstūrą ir malonias tirpimo savybes. Galima sakyti, kad konšavimas suteikia šokoladui jo charakterį.

Šiandien 70 % visame pasaulyje auginamo kakavos derliaus gaunama iš Vakarų Afrikos. Tačiau ten pagaminama mažiau nei 1 % viso šokolado. fairafric nori tai pakeisti. Fairafric tamsusis šokoladas siūlomas su 70 % ir 80 % kakavos kiekiu. Stiprus kakavos skonis ir druskos kristalų švelnus dilgčiojimas paverčia Fleur de Sel tamsųjį šokoladą ir Fleur de Sal pieninį šokoladą tikra švente skonio receptoriams. Visų Fairafric pieninių šokoladų kakavos kiekis yra 43 %. Jie taip pat siūlomi klasikinės rūšies ir su skrudintų lazdyno riešutų gabaliukais. Tamsusis šokoladas Tigernut & Almond savo netikėtą saldžiai riešutų natą skolingas smulkiems tigernut miltams, kurią dar labiau sustiprina migdolų drožlės. Su fairafric šokoladais galėsite patirti Vakarų Afrikos skanųjį pusę.

Grįžti į puslapio viršų