PepUpLife ekologiški daigai
Ar esate miestietis, ar geriau jaučiatės kaime? Tūkstančius metų didžioji dauguma žmonių gyveno mažuose kaimuose. Apsuptos laukų ir ganyklų, šios gyvenvietės dažniausiai galėdavo pačios apsirūpinti. Senovės Rytuose, prieš 10 000 metų, atsirado pirmieji miestai. Ten taip pat gyveno aplinkinių vietovių valdovas. Aplinkinės kaimelės jam mokėdavo duoklę maisto pavidalu, tačiau mainais už tai būdavo apsaugotos nuo plėšikų ir grobikų. Viduramžiais prekybininkai ir amatininkai daugelyje miestų sukaupė nemažą turtą. Jie susibūrė į gildijas ir tarybas ir valdėsi kaip laisvieji imperijos miestai. Jie turėjo atsiskaityti tik imperatoriui. Tuo pačiu metu šalies gyventojų daugumą sudarė baudžiauninkai. Jie praktiškai buvo atitinkamo žemvaldžio nuosavybė. Mieste taip nebuvo. Vokiškas posakis „Stadtluft macht frei“, reiškiantis „miesto oras išlaisvina“, būtent į tai ir nurodo. Tačiau miesto oras nekvepėjo labai maloniai, nes higienos sąlygos dažnai būdavo katastrofiškos. Nepaisant to, miestiečiai didžiavosi savo laisve ir mokėjo ją ginti. Turtingų pirklių gildijos galėjo sau leisti samdyti daug samdinių ir dėl to išrikiuoti didesnes kariuomenes nei aplinkinių vietovių bajorai.
Iki pramonės revoliucijos pradžios didžiuosiuose miestuose gyveno tik nedidelė pasaulio gyventojų dalis. XX a. ši pusiausvyra pradėjo keistis. Nuo tada didieji miestai toliau auga, o kaimo vietovėse gyventojų tankis mažėja. To pagrindas – šiuolaikinė infrastruktūra ir, svarbiausia, geresni transporto maršrutai. Juk nuolatinis maisto tiekimas yra gyvybiškai svarbus bet kuriam miestui. Jei jis nutrūktų, daugelyje didžiųjų Europos miestų maistas baigtųsi jau po 3 dienų. Dėl šios priežasties miestų planuotojai nuolat ieško galimybių aprūpinti gyventojus regioniniu maistu. Tačiau vietos laukams miestuose ir jų apylinkėse ne tik trūksta, bet ji ir brangi. Todėl mokslo sluoksniuose sklando naujos ir ypač novatoriškos idėjos: futuristiškai atrodančiuose projektuose vaizduojami dangoraižiai, kuriuose vietoj butų įrengtos daržovių ir grūdų auginimo zonos. Artimoje ateityje pasaulio metropoliai galėtų tapti daug žalesni. Tačiau klausimai dėl drėkinimo ir šviesos šaltinių vis dar kelia žemės ūkio inžinieriams nemažai didelių iššūkių.
Nors iki pirmojo žemės ūkio dangoraižio atsiradimo praeis dar keleri metai, daugelyje miestų maistas jau auginamas. Ant plokščių stogų statomi šiltnamiai, o kiemai pertvarkomi į lysves, o balkonų vazonuose ir gėlių dėžėse auginamos daržovės. O ant palangės galima auginti daigelius. Naudojant PepUpLife daigelių maišelius, net nereikia daiginimo įrenginio. Viskas, ko reikia, – indas, šviežias vanduo ir daigų mišinys. Bio Mix 1 sudėtyje yra mungo pupelių, rugių, saulėgrąžų ir ožragės sėklos. Bio Mix 2 mišinyje mungo pupelių sėklos derinamos su lęšių, grikių ir garstyčių sėklomis. Tuo tarpu Bio Mix 3 sudėtyje yra žaliųjų žirnių ir mungo pupelių sėklos, o Bio Mix 4 sudėtyje – lęšių ir ridikų sėklos. PepUpLife daigų maišelių naudojimas yra labai paprastas: daigų maišelį tiesiog įdedate į indą, pripildytą 20 laipsnių šilumo vandens. Po 8–10 valandų vanduo išpilamas. Dabar maišelį 2–3 dienas laikykite tuščiame inde kambario temperatūroje ir kartą per dieną trumpai nuplaukite. Priklausomai nuo veislės, iš vieno maišelio gaunama 40–60 g šviežių daigų. Daigai gali būti valgomi vieni kaip užkandis arba naudojami salotoms ir kitiems patiekalams pagardinti. Patirkite įvairiapusį daigų malonumą su praktiškais PepUpLife daigų maišeliais.
