Salus Alpenkraft
Tik nedaugelis prieskoninių augalų gali pasigirti tokia įdomia istorija kaip čiobrelis. Senovėje jis lydėdavo faraonus į pomirtinį gyvenimą. Šiandien jis suteikia išskirtinį skonį makaronams, žuvies patiekalams ir Viduržemio jūros regiono virtuvės patiekalams. Kadangi čiobrelis, pasižymintis intensyviu aromatu, yra vienas iš populiariausių kulinarinių prieskoninių augalų Europoje, šis augalas siejamas su Herbes de Provence ir Viduržemio jūros regiono virtuve. Čiobrelio „karjera“ prasidėjo jau prieš 5 000 metų kaip vaistinio augalo pas šumerus Mesopotamijoje. Tačiau tik senovės egiptiečiai įvertino jo tikrąjį potencialą. Augalas, žinomas kaip „tham“, buvo laikomas stiprybės simboliu ir naudojamas kaip vaistinis augalas, virtuvės prieskonis, kvepalų ingredientas bei smilkalų medžiaga. Čiobrelis taip pat buvo labai vertinamas prieskonis senovės Graikijoje. Hipokratas (460–377 m. pr. m. e.), žymiausias antikos gydytojas, jį naudojo kvėpavimo takų ligoms gydyti. Taip pat ir virškinimo trakto sutrikimų atveju graikų gydytojai pasitikėjo čiobrelio poveikiu. Vis dėlto čiobrelis buvo populiariausias kaip smilkalų medžiaga, nes žmonės džiovintam augalui priskirdavo magiškų galių.
Tai, ką graikai žinojo apie čiobrelio naudojimą, jie didžiąja dalimi perėmė iš egiptiečių. Tačiau jie turėjo savo teoriją apie šio stebuklingo augalo kilmę. Pasak legendos, dievai iš gražiosios Trojos Helenos ašaros išaugino pirmąjį čiobrelių krūmą. Tačiau Trojos karų laikais čiobreliai Egipte jau buvo žinomi šimtmečius. Čiobreliai vis dar savo pavadinimą yra skolingi graikams. „Thymus vulgaris“ – tikrojo čiobrelio botaninis pavadinimas – kilęs iš graikų žodžio „thymos“ (gyvybingumas). Iš tiesų, daugelis senovės žmonių tikėjo jo energizuojančiu poveikiu. Taigi pasakojama, kad romėnų legionieriai prieš mūšį įberdavo čiobrelių į savo vonios vandenį, kad prieš priešą būtų drąsūs. Tačiau net ir kasdieniame gyvenime romėnai tikėjosi jo gyvybingumo suteikiančio poveikio. Manoma, kad čiobreliai galėjo ne tik užtikrinti gerą nuotaiką, bet ir padidinti lytinį potraukį. Jis taip pat buvo laikomas populiariu vaistu nuo drovumo.
XI a. benediktinų vienuoliai čiobrelį per Alpius atgabeno į vokiškai kalbančias šalis. Netrukus jis buvo auginamas kiekvieno vienuolyno sode. Vėliau Hildegarda iš Bingeno čiobrelį pavadino gydomiausia visų laikų žolele. Jos raštai taip pat prisidėjo prie to, kad čiobrelis tapo žinomiausiu viduramžių vaistiniu augalu. Tuo metu daugelio ligų priežastimi dažnai buvo įtariama raganavimas ir juodoji magija. Kadangi čiobrelis buvo naudojamas daugeliui negalavimų gydyti, susiformavo liaudies tikėjimas, kad jis taip pat gali apsaugoti nuo raganų ir piktųjų dvasių. Nors XXI amžiuje raganoms skiriama mažiau dėmesio, čiobrelis neapsiriboja vien aromatine kulinarine žolele. Priešingai. Čiobrelio raminantis poveikis vis dar labai vertinamas. Ir šis poveikis atsiskleidžia Salus Alpenkraft serijos produktuose.
Ekologiškas Alpenkraft imunitetą stiprinantis tonikas, kurio 20 ml sudėtyje yra 80 mg vitamino C iš acerolos uogų, 100 % padengia rekomenduojamą vitamino C paros normą. Ypatingą skonį tonikui suteikia žolelių, šeivamedžio uogų, aronijos uogų ir granatų sulčių koncentrato derinys. Salus Alpenkraft kosulio ir bronchų arbata – tai raminanti vaistinė arbata su paprastuoju šauneliu, saldymedžio šaknimi, čiobreliu ir kartaus pankolio. Salus Alpenkraft bronchų kosulio sirupas su čiobreliu, eukaliptu, liepžiedžiais ir 7 kitais vaistiniais augalais stiprina burną, gerklę ir bronchus. O legendiniuose Salus Alpenkraft žolelių saldainiuose savo teigiamą poveikį atskleidžia medus, salyklas ir vertingi žolelių ekstraktai. Puikiai tinka, kai esate kelyje. Naudodami Salus Alpenkraft serijos produktus, padedate savo organizmui aktyvuoti natūralią apsaugą.
