Münchner Kindl ekologiškos garstyčios
Pagaliau vėl prasidėjo: kepsnių sezonas. Kai pasidaro šilčiau, išeiname į lauką. Nesvarbu, ar paplūdimyje, parke, sode ar balkone – visur matyti rūkstančias kepsnines. Skanių gėrybių kepimas ant kepsninės visada yra puiki proga pakviesti ir draugus. Griliavimas skatina bendravimą. O kadangi griliavimas suartina žmones, steigiamasi vis daugiau grilio klubų.
Šie klubai, skirti grilio kultūros išsaugojimui ir puoselėjimui, žinoma, kepa ant grotelių ir žiemą. Tai ne tik padidina griliavimo dažnumą, bet ir grilio meistrų žinias. Ypač tobulinamas vietinių delikatesų ruošimas. Nesvarbu, ar tai būtų Tiuringijos, ar Niurnbergo dešrelės – beveik kiekvienas Vokietijos regionas turi savo tipišką kepsnių specialybę. Tai, kad Vokietijoje dabar beveik 10 % gyventojų valgo be mėsos, iš tiesų dar labiau padidino dešrų įvairovę. Šiandien jau nebereikia be galo ilgai ieškoti traškių sojos ar seitano dešrų. O kalbant apie dešras, vieno dalyko neturėtų trūkti: garstyčių.
Nesvarbu, ar dešra buvo kepama ant grilio, ar keptuvėje, šis geltonas aštrus padažas tiesiog yra būtinas. Bet kodėl gi garstyčios iš tikrųjų yra tokios aštrios? Kai įkandate šviežią garstyčių sėklą, ji iš tikrųjų nėra aštri. Jos skonis yra gana kartus, šiek tiek riešutų skonio, o poskonis netgi saldus. Kai garstyčių sėklą laikote burnoje šiek tiek ilgiau, po kurio laiko atsiranda būdingas aromatas. Būtent sąlytis su vandeniu sukelia garstyčių sėklos reakciją. Rezultatas – lengvas, lakus eterinis aliejus, turintis pažįstamą skonį ir tipišką kvapą: alilgarstyčių aliejus. Norint pagaminti klasikinę stalo garstyčią, garstyčių sėklos pirmiausia išvalomos, tada sutrupinamos ir sumalamos tarp velenų, o galiausiai iš jų išspaudžiamas aliejus. Vėliau gauta masė sumaišoma su kitais ingredientais, tokiais kaip druska ir actas. Šio proceso metu gautai masei dabar reikia šiek tiek laiko fermentacijai, kurios metu susidaro būdingas aromatas. Priklausomai nuo rūšies, šis mišinys vėliau sumalamas į stambią arba smulkią pastą. Tai darant garstyčios neturėtų įkaisti daugiau nei iki 50 °C, kad būtų išsaugoti eteriniai aliejai.
Daugelį šimtmečių garstyčios ir krienai buvo vieninteliai aštrūs prieskoniai Vakarų Europos ūkininkams ir amatininkams. Prieskoniai, tokie kaip pipirai ar čili, buvo reti ir daugumai žmonių nepasiekiami dėl ilgų prekybos kelių. Todėl turėti gerų garstyčių pagardinti maistą buvo dar svarbiau. Bent jau taip manė Burgundijos hercogas. XIV a. jis išleido pirmuosius garstyčių gamybos kokybės reikalavimus. Burgundijos sostinė Dijonas netrukus tapo Prancūzijos garstyčių sostine.
Šiandien geros kokybės Dijono garstyčios gaminamos ir Miunchene. Münchner Kindl Dijono garstyčios vis dar gaminamos laikantis tradicinių metodų. Rudos garstyčių sėklų lukštai švelniai pašalinami naudojant specialų procesą. Dėl to Dijono garstyčios tampa nuostabiai kreminės ir maloniai aštrios. Jos idealiai tinka maisto gaminimui ir patiekalų pagardinimui, taip pat puikiai tinka kaip pagrindas išskirtiniams padažams ar gausiems įdarams.
Be klasikinių garstyčių rūšių, Münchner Kindl džiugina egzotiškų vaisių garstyčių kūriniais, pavyzdžiui, mangų garstyčiomis. Tropinis mangas susilieja su baltuoju balzaminiu actu iš Italijos. Unikalus, vaisinis ir saldus skonio potyris – visiškai ne tipiškos garstyčios. Aromatingos ir tokios stebėtinai vaisinės, kad mangų garstyčias beveik galima pavadinti vaisinių garstyčių kokteiliu. Ne mažiau rafinuota yra figų garstyčių rūšis, kuriai gaminant naudojami tik rankomis surinkti vaisiai ir prieskoniai. Šis rytietiško stiliaus kūrinys žaidžia su pojūčiais ir džiugina vaisiniais, aštriais skoniais bei švelniai aitriomis figų natomis. Paragaukite Münchner Kindl figų garstyčių su dešra ar ožkos sūriu.
Grįžkite prie ištakų su Münchner Kindl ūkininko garstyčiomis: vidutinio aštrumo, su geriausiais prieskoniais ir sveikomis, traškiomis garstyčių sėklomis. Tikrai skanus garstyčių užkandis! Ir puikus, aštrus bei pikantiškas skonio palydovas prie Cabanossi, „Landjäger“ dešrų ar prie ko tik norite jas mėgautis. Beje: tarp Münchner Kindl garstyčių kūrinių žinovų ūkininko garstyčios jau laikomos slaptu garstyčių karaliumi. Kalbant apie garstyčias iš Miuncheno, vieno dalyko neturėtų trūkti: naminių Bavarijos saldžiųjų garstyčių. Tradiciniams sotiesiems pusryčiams su bavarų veršienos dešrelėmis (vok. „Weißwurst“) ji yra lygiai tokia pat svarbi kaip kvietinis alus ir Brezn (precelis). Bavarijos sostinėje ši dešrelė tradiciškai valgoma iki 12 valandos. Jokiu būdu neturėtumėte bandyti jos užsisakyti su kečupu ar aštriu garstyčių padažu. „Nur a Preiß bstellt abends noch a Weißwuaschd“ (bavarų tarmė, reiškia: tik prūsas vakare užsisakytų „Weißwurst“).Kiti svečiai tikrai mestų jums pikti žvilgsnius. Tačiau su saldžia garstyčia nieko negali nutikti blogo, ir jūs, kartu su Miuncheno gyventojais, galėsite „zuzeln“ (= bavarų žodis, reiškiantis tipišką dešros valgymo būdą – čiulpimą) savo dešrą. Namų gamybos bavarų saldžioji garstyčia iš Müncher Kindl taip pat puikiai tinka prie „Leberkäse“ (= tam tikros rūšies mėsos pyragas, paplitęs Pietų Vokietijoje) arba sūrio sumuštinio.
