Naturata ekologiškos viso grūdo traškios duonelės
Niekur kitur nerastumėte daugiau saldumynų mėgėjų nei Švedijoje. Vidutiniškai kiekvienas švedas per metus suvalgo apie 17 kg saldumynų. Tai beveik dvigubai daugiau nei likusioje Europoje. O šeštadienį („Lördag“) saldumynų suvalgoma dar daugiau, nes tai tradicinė saldumynų diena („godisdag“). Godis – tai smulkūs saldumynai, tokie kaip vaisių guminukai, karamelės, saldainiai ir šokoladas. Paprastai jie parduodami iš atvirų indų ir mažais šaukšteliais supilami į popierinius maišelius.
Taigi kiekvienas gali susidaryti savo asmeninį saldumynų rinkinį. „Lördagsgodis“ (šeštadienio saldumynai) tradicija atsirado 1950-aisiais. Tuomet stomatologai ir vyriausybė rekomendavo apriboti vaikų cukraus vartojimą iki vienos dienos per savaitę. Šia priemone siekta ilgalaikėje perspektyvoje pagerinti gyventojų dantų sveikatą. Daugelis šeimų laikėsi šios rekomendacijos ir saldumynus pirkdavo tik šeštadieniais. Net ir šiandien „Lördagsgodis“ pirkimas daugeliui švedų yra įprastas šeštadienio ritualas.
Taip pat galite pasilepinti pora „Lördagsgodis“ ir savaitės dienomis. Mat Švedijoje trečiadienis laikomas „lillördag“ (mažasis šeštadienis). O toli šiaurėje trečiadienio vakarą taisyklės laikomasi ne taip griežtai. Daugelis išeina į miestą, išgeria šiek tiek daugiau ir taip pat nesusilaiko nuo „godis“. Daugumai švedų vieną dieną išbūti be saldumynų nėra didelė problema. Tačiau su kava yra kitaip. Juk vidutiniškai jie per dieną išgeria mažiausiai keturias puodelius kavos. Tik jų kaimynai suomiai vartoja dar daugiau kavos.
Nepaisant milžiniško kavos ir saldumynų kiekio, švedų virtuvė yra gana paprasta. Tradiciškai ji daugiausia susideda iš kaimiškos namų virtuvės patiekalų su daug duonos, dešros, sūrio, mėsos ir žuvies. Vieninteliai tipiniai švedų patiekalai, tapę žinomi visame pasaulyje, yra „köttbölla“ (mėsos kukuliai) ir traškūs duonos kepalėliai. Pastarasis kasdieniame kalboje paprastai vadinamas tiesiog „Knäcke“. Šio daug ląstelienos turinčio duonos pavadinimas kilęs iš žodžio „knäcka“ (skaldyti). Švedijoje traškioji duona buvo kepama jau prieš 500 metų. Tuomet ji buvo kepama tik du kartus per metus – po derliaus nuėmimo ir pavasario pradžioje. Traškioji duona kepama labai karštoje temperatūroje, bet trumpai, o po to džiovinama. Kai ji iškepama, joje beveik nelieka vandens. Dėl to ji ypač ilgai išsilaiko. Ankstesniais amžiais „Knäcke“ buvo gyvybiškai svarbus daugelio kaimiečių žiemos atsargoms. Ir net šiandien daugiau nei 85 % visų Švedijos namų ūkių visada turi namuose „Knäcke“ pakuotę – tiesiog bet kokiam atvejui.
Jei mėgstate traškius ir plonus duonos traškučius, turėtumėte paragauti Naturata ekologiškų viso grūdo duonos traškučių. Trys skanūs variantai užtikrina traškų ir malonų skonį. Naturata ekologiški viso grūdo speltos duonos traškučiai žavi traškumu ir sodriu skoniu. Ši duonos alternatyva puikiai dera tiek su pikantiškais, tiek su saldžiais užtepais. Ekologiškas viso grūdo traškusis duonos kepinys su sezamu puikiai dera su rytietiškais užtepais ir humusu, taip pat su klasikine dešra ir sūriais. Taip pat galite jį aptepti grietinėlės sūriu ir pagal savo skonį papuošti šviežiomis daržovėmis. Traškiai iškeptas ekologiškas viso grūdo traškusis duonos kepinys Delicacy gaminamas naudojant tik viso grūdo rugių miltus ir jūros druską. Tai viskas, ko reikia, kad galėtumėte mėgautis autentiškais traškiais duonos traškučiais. Nesvarbu, ar saldūs, ar pikantiški, šie duonos traškučiai priverčia visų jų mėgėjų širdis plakti greičiau. O kuriuos Naturata viso grūdo duonos traškučius išbandysite pirmiausia?
