Grįžti į pradžią
Grįžti į pradžią
Grįžti į pradžią

Niyok dantų priežiūros priemonės

:

„Ar jau išsivalėi dantis?“ – tai dažniausiai vaikams prieš miegą užduodamas klausimas. Taip jie jau nuo mažens išmoksta, kad svarbu valyti dantis bent du kartus per dieną. Todėl dantų šepetėlius ir pastas galima rasti net mažiausiose vonios spintelėse ir visose kelioninėse krepšiuose. Tačiau šis dantų priežiūros duetas savo dabartine forma egzistuoja tik nuo XIX a. pabaigos. Tačiau burnos higienos istorija prasideda daug anksčiau. Jau prieš daugiau nei 5 000 metų senovės egiptiečiai valydavo dantis kramtomosiomis lazdelėmis. Tam jie kramtė minkštos šakos ploną galą, kol jis susinervindavo. Pluoštuotu galu buvo nušveičiamas dantų paviršius. Rytuose ši ankstyvoji dantų šepetėlio forma iki šiol žinoma kaip „miswak“. Dantų šepetėlio medžio (Salvadora persica) šakeliuose netgi yra nedidelis kiekis fluoridų. Taigi „miswak“ derina dantų šepetėlio ir dantų pastos savybes.

Ar romėnai galėjo susipažinti su kramtomosiomis lazdelėmis, kai okupavo Egiptą? Jei taip, jie jomis nesidomėjo. Romoje kramtomosios lazdelės ar kitos pirminės dantų šepetėlio formos buvo nežinomos. Dantims valyti romėnai teikė pirmenybę „dentifricium“. Šie milteliai buvo pabarstomi ant drėgnos lininės šluostės. Tada šia skiaute dantys buvo trinami. Savo knygoje „Naturalis historia“ romėnų mokslininkas Plinijus Vyresnysis aprašo „dentifricium“ receptą. Pirmiausia kaulai, moliuskų kriauklės arba ragai sumalami į miltelius, o tada sudeginami iki pelenų. Kad skonis būtų malonesnis, pelenai dar sumaišomi su kepimo soda ir mirra. Romėnai labai mėgo eksperimentuoti dantų miltelių gamybos srityje. Be kaulų, kriauklių, druskos ir pemzos, į miltelius buvo sumalami ir molio fragmentai, šunų dantys bei sudegintos pelių galvos.

Pirmosios dantų šepetėlės su šereliais buvo sukurtos apie 1500 m. Kinijoje. Tačiau jos labiau priminė teptuką nei dantų šepetėlę. Vis dėlto praėjo beveik trys šimtmečiai, kol dantų šepetėlės iš Kinijos paplito Europoje. Iki tol europiečiai dantis valydavo kaulais ir medinėmis arba metalinėmis dantų krapštukėmis. Vokietijoje dantų šepetėlis pirmą kartą raštu paminėtas 1750 m. leidinyje „Visų mokslų ir menų visuotinis žodynas“. XVIII a. šereliai vis dar buvo gaminami iš minkštų arklių plaukų. Dėl to jie nebuvo labai veiksmingi. Be to, jie buvo tokie brangūs, kad dantų šepetėlį galėjo sau leisti tik bajorai. Tai pasikeitė su dirbtinių pluoštų išradimu, dėl kurio XX a. pirmojoje pusėje dantų šepetėlis tapo masinės gamybos preke. Tačiau pirmieji nailono šeriai vis dar buvo itin kieti ir dažnai valant dantis sužeisdavo dantenas. Dantų valymas tapo malonesnis tik 1950-aisiais, kai buvo sukurtas minkštesnis nailonas.

Dantų milteliai buvo labai populiarūs iki XIX a. vidurio. Tie, kurie negalėjo sau leisti dantų šepetėlio, pabarstydavo miltelių ant piršto ir nušveisdavo apnašas. Pirmąją dantų pastą 1850 m. išrado 23 metų Vašingtonas W. Šefildas, sumaišęs dantų pastą su glicerinu. Tačiau kadangi ši pasta buvo parduodama skardinėse ir staniolio maišeliuose, ji greitai išdžiūdavo. 1876 m. jo sūnus Lucius Tracy Sheffieldas sugalvojo dantų pastą supilti į metalinius tūbelius, kurie tuo metu buvo naudojami dažams ir lakams. Idėja pasiteisino, ir nuo tada beveik kiekviena dantų pasta yra supilama į tūbelius. Bet kodėl šiuolaikinių dantų šepetėlių amžiuje mums vis dar reikalinga dantų pasta?

Norint veiksmingai pašalinti apnašas, nepakanka vien mechaninės dantų šepetėlio trinties. Dantų pasta taip pat turi turėti smulkių abrazyvinių dalelių. Šios vadinamosios abrazyvinės medžiagos šiandien yra beveik kiekvienoje dantų pastoje. Tam gali būti naudojama kreida, silikatų junginiai, silicio dioksidas arba marmuro milteliai. Dantų pasta didžiąją dalį savo valomojo poveikio privalo šiems abrazyvams, kurie atlieka pagrindinį darbą valant dantis. Visi kiti priedai yra tik pagalbinės medžiagos, pavyzdžiui, skirtos profilaktikai ar gaiviam skoniui suteikti.

Šiandien daugelis žmonių ieško natūralių alternatyvų tradiciniams dantų priežiūros produktams. Akivaizdus būdas išvengti cheminių ingredientų – natūrali kosmetika. Natūralios kosmetikos gamintojai dantų priežiūrai naudoja natūralius ingredientus ir eterinius aliejus. Berlyne įsikūręs prekės ženklas Niyok derina kokosų aliejaus savybes, naudingas burnos priežiūrai, su dantų pastos praktiniais privalumais. Švelnūs abrazyvai, kurių pagrindą sudaro kreida, užtikrina švelnų ir kruopštų dantų valymą. Kreminė, šiek tiek putojanti tekstūra suteikia malonų jausmą valant dantis. Niyok dantų pasta Peppermint & Lemon yra klasikinė, subalansuota dantų pasta tiems, kurie nenori eksperimentuoti. Tačiau gaivumą galima pasiekti ir be mėtų. Aštrus šviežios citrinžolės ir pikantiško imbiero derinys dantų pastoje Lemongrass & Ginger patiks ne tik aštraus arbatos mėgėjams. Kita vertus, Niyok dantų pasta Blood Orange & Basil suteikia egzotišką skonio patirtį jautresnėms burnos ertmėms. Su vaisine raudonųjų apelsinų ir švelniu baziliko aromatu ji užtikrina visapusišką malonų pojūtį burnoje kiekvieną kartą ją naudodami.

Švelniam, bet kruopščiam dantų valymui Niyok naudoja tik labai švelnius abrazyvus, kurių pagrindą sudaro kreida. Naudodami Niyok dantų pastas, kasdien valydami dantis galėsite mėgautis kreminės, šiek tiek putojančios tekstūros ir saldžiai gaivaus kokosų aliejaus skonio.

Grįžti į puslapio viršų