Dipam Bičių vaško žvakės, 108 vnt., 1 x 108 St.: vienetas: 1 kartus 108 vienetai

Dipam Bičių vaško žvakės be aliuminio indelių. Vienoje „Dipam“ bičių vaško žvakių dėžutėje yra 108 žvakės. Žvakės pasižymi nuostabiu lygaus paviršiaus grožiu, o kiekviena degs apie 4 valandas. Nuo neatmenamų laikų bičių vaškas yra viena iš vertingiausių medžiagų pasaulyje.

Seniai žinoma, kad bičių vaškas yra vertinga medžiaga, pasižyminti auksine spalva ir sodriu aromatu. Iš bičių vaško pagamintos žvakės skleidžia šiltą, atmosferišką šviesą. Jos puikiai tinka intymiai aplinkai sukurti ir maloniems pokalbiams bet kuriuo paros metu. Senovėje kaip šviesos šaltinis buvo naudojami suodžiais padengti deglai, iš riebalų pagamintos žvakės ir aliejinės lempos. „Gryną“ šviesą skleidžiantis šaltinis tapo prieinamas tik mūsų eros pradžioje, kai buvo pradėtos gaminti bičių vaško žvakės. Šios vertingos žvakės iš pradžių buvo skirtos tik vienuolynams ir karališkosioms šeimoms, ypač ceremonijoms.
Specialiai atrinktas bičių vaškas yra filtruojamas, formuojamas ir panardinamas į įvairių rūšių žvakes. Mūsų žvakės garantuotai neturi jokių priedų. Vaško spalvos skirtumai yra neišvengiami ir liudija apie tikrąjį bičių vaško pobūdį.

Wussten Sie schon, dass die Bienen für das Wachs einer Tafelkerze nahezu 5 Millionen Blüten aufsuchen und dabei eine Flugstrecke zurücklegen, die zweieinhalb mal um die Erde reicht? In den Sommermonaten leben etwa 60.000 Bienen in einem Volk. Die Arbeitsbienen tragen das Sonnenlicht in Form von Nektar und Blütenstaub zusammen und wandeln es in ihrem Magen über einen Zeitraum von 20 Stunden zu Wachs um. Anschließend geben sie das zunächst farblose Wachs zum Bau der Waben ab. Die goldgelbe Farbe und der typische Geruch von Bienenwachs entstehen erst mit der Zeit durch den eingelagerten Nektar und Pollen.

Von Priestern und Königen
In früheren Zeiten waren stark rußende Fackeln, Talgkerzen und Öllampen in Gebrauch. Erst durch die Entwicklung von Bienenwachskerzen zu Beginn unserer Zeitrechnung gelang es sich eines edlen Lichtspenders und der Reinheit des Lichtes zu bedienen. Die wertvollen Bienenwachskerzen waren den Klöstern und Königshäusern für kultische und repräsentative Zwecke vorbehalten. Im privaten Bereich waren bis ins 15.Jahrhundert nur Talgkerzen, Brennnäpfe und Fackeln üblich. Erst am Anfang des 19. Jahrhunderts wurden das heute alltägliche Stearin und Paraffin entdeckt.