Allos ekologiški vaisių užtepai, 75 %
Didžiojoje Britanijoje marmelado stiklainis yra neatsiejama pusryčių stalo dalis, kaip ir puodelis arbatos. Juk britai ant skrudintos duonos nieko nemėgsta labiau nei gero kartaus apelsinų marmelado. Tačiau plačiai paplitęs klaidingas įsitikinimas, kad marmeladas buvo išrastas Jungtinėje Karalystėje. Jau senovėje žmonės saldindavo savo dienas konservuotais vaisiais. Tikriausiai viską pradėjo graikai. Jie virė svarainius su medumi, kol jie virto želė pavidalo mase. Vėliau šį metodą toliau tobulino romėnai. I a. po Kr. prekybininkai pirmą kartą iš Indijos į Romos imperiją atvežė cukranendres. Jos buvo naudojamos saldinti virtą slyvų tyrę, kuri laikoma senovės uogienių pirmtake.
Saldus vaisių tyrė taip pat buvo vienas iš mėgstamiausių Bizantijos imperatorių patiekalų. Jų virėjai iš įvairiausių vaisių – kriaušių, citrinų, kriaušių, obuolių, slyvų ir net rožių – kartu su cukrumi bei medumi virė tirštą masę. Vakarų Europoje tai buvo visiškai nežinoma iki vėlyvųjų viduramžių. Cukrus ir rytietiškų desertų receptai tapo žinomi tik XI a. per grįžtančius kryžiuočių karus. Tačiau Rytų delikatesų beveik niekas negalėjo sau leisti. Cukrus daugelį šimtmečių išliko beveik nepasiekiama prabanga. Nuo XVII a. iš „Naujojo pasaulio“ vis daugiau buvo importuojamas cukranendrių cukrus.
Be svarainių, vyšnių ir uogų, vaisių pastos buvo gaminamos ir iš citrusinių vaisių. Apelsinų marmeladas greičiausiai buvo išrastas Ispanijoje arba Portugalijoje. Pirmoji anglų kalba išleista kulinarijos knyga, kurioje pateiktas jo receptas, datuojama 1677 m. Apelsinų marmeladas iš tikrųjų išgarsėjo maždaug po 100 metų dėka prekybininkų šeimos iš Dundee, Škotijoje. Prekybininkas Jamesas Keilleris užsisakė laivą kartaus apelsino iš Sevilijos. Tačiau kai jie pagaliau atvyko į Škotiją, vaisiai buvo netinkami pardavimui. Tuomet Keillerio motinai kilo mintis iš tų apelsinų pagaminti marmeladą ir parduoti jį stiklainiuose. Iš Sevilijos apelsinų pagamintas užtepimas tapo toks populiarus, kad Dundee buvo atidaryta pirmoji marmelado gamykla. Škotai taip pat buvo pirmieji, kurie marmeladą ėmė valgyti pusryčiams. Iki tol didžiojoje Didžiosios Britanijos dalyje buvo įprasta jį patiekti tik po vakarienės, kartu su saldumynais.
Kai XIX a. karalienė Viktorija pati atrado apelsinų marmeladą, tai sukėlė tikrą marmelado bumą. Iki šiol beveik kiekvienoje britų virtuvės spintelėje galima rasti stiklainį apelsinų marmelado. Beje, žodis „marmeladas“ kilęs iš portugalų kalbos žodžio, reiškiančio svarainį: „marmelo“. Tačiau šiais laikais, kai terminologija yra aiškiai reglamentuota, kaip marmeladą leidžiama parduoti tik iš citrusinių vaisių pagamintus užtepus. Visi kiti produktai yra arba uogienės, arba želė, arba tiesiog vaisių užtepai. Tačiau daugelis šiuolaikinių vaisių užtepų turi daugiau cukraus nei vaisių. Tuo tarpu Allos ekologiški vaisių užtepai Frucht Pur 75 % pateisina savo pavadinimą. Mat 75 % jų sudėties sudaro skanūs vaisiai iš ekologiškų ūkių. Siekiant kuo švelniau elgtis su vertingais vaisiais, Allos taiko trumpą virimo procesą.
Allos Frucht Pur 75 % su braškėmis – tai amžina klasika, kuri pradžiugins kiekvieną pusryčių bandelę. Jei mėgstate šiek tiek tropiškesnį skonį, paragaukite Frucht Pur 75 % mangų ant šviežiai iškeptos bagetės. Kadangi Frucht Pur 75 % apelsinų uogienėje yra daugiau vaisių nei klasikinėje apelsinų marmeladoje, ši uogienė yra idealus „angliškų pusryčių“ papildymas. Frucht Pur 75 % amarena vyšnių, rūgščių vyšnių ir juodųjų serbentų skoniai sužavės ant traškių kruasanų savo šviežumu ir šiek tiek rūgšteliu skoniu. Allos Pure Fruit 75 % slyvų uogienė, kaip ir aviečių bei abrikosų skoniai, puikiai tinka saldžiems patiekalams, desertams pagardinti arba pyragėliams įdaryti. Mėgaukitės Allos Frucht Pur 75 % laukinių uogų, gervuogių ar mėlynių skonio užtepalu ant šviežių bandelių arba juo pasaldinkite dubenėlį natūralaus jogurto. Allos Frucht Pur 75 % siūlo mėgstamus vaisius daugybėje skanių skonių.
