CMD Sandorini
Kiekvienais metais vasaros pabaigoje šaltalankių krūmų rūgštūs uogų vaisiai nudažo Baltijos jūros kopas gaivia, ryškiai oranžine spalva. Šaltalankių vaisiai – tikras kultinis vaisius Baltijos pakrantėje. Jau nuo seno iš jų gaminami uogienės, sultys, vaisių vynas ar likeris. Tačiau limonado, kokteilių ir netgi alaus su limonadu mišiniai taip pat gali būti praturtinti būdingu šaltalankių skoniu. Kaip rodo pavadinimas, šis dygliuotas krūmas ypač gerai jaučiasi smėlinguose dirvožemiuose. Tačiau šaltalankių krūmas iš tikrųjų nėra pakrantės augalas. Jo gimtoji buveinė yra Nepale. Kai kurie mokslininkai mano, kad jis ten buvo aptiktas jau prieš 17 000 metų. Ledynmečio pokyčiai atnešė šaltalankį iš Himalajų į Sibirą. Iš ten jis migravo į vakarus, į Europą.
„Kuo daugiau šviesos, bet jokio dirvožemio“ – taip šį nereiklų augalą apibūdino chemikas ir vaistų tyrinėtojas Vilhelmas Pelikanas (1893–1981). Šaltalankių krūmus galima rasti tiek Himalajų šlaituose, tiek sausose Eurazijos stepių dirvose. Čingischanas jau seniai buvo sužavėtas šio tvirto, atsparaus augalo savybių. Sakoma, kad mongolų imperatoriaus kariai labai vertino aliejų, išgautą iš šaltalankių sėklų ir minkštimo. Rytų Azijos tradicinėje medicinoje šaltalankis jau seniai laikomas veiksminga priemone, didinančia gyvybingumą ir atsparumą. O kadangi mongolams nebuvo nieko vertingesnio už jų arklius, jie šias šaltalankių uogas dalindavosi ir su savo žirgais. Jau senovėje žmonės buvo įsitikinę, kad šaltalankiais šeriami žirgai turi ypač blizgantį kailį. Būtent dėl to šaltalankiams vėliau buvo suteiktas gentinis pavadinimas Hippophae, kuris reiškia „blizgantis žirgas“.
Nors Kinijoje, Tibete ir Mongolijoje šaltalankis jau daugelį šimtmečių vertinamas kaip vertingas vaistinis augalas, Europoje oranžinės spalvos uogos ilgą laiką buvo laikomos geriausiu atveju „arklių vaistu“. Nei liaudies medicina, nei viduramžių vienuolių medicina šaltalankio beveik nepaisė. Tik XX a. antrojoje pusėje, kai buvo tiriamas vitaminų svarbumas, šaltalankis pagaliau sulaukė dėmesio, kurio nusipelnė. Kadangi šaltalankio uogose yra žymiai daugiau vitamino C nei citrusiniuose vaisiuose, jos dažnai vadinamos „šiaurės citrinomis“. Dėl vertingų veikliųjų medžiagų šaltalankis taip pat naudojamas natūralioje kosmetikoje. CMD Sandorini odos priežiūros serijoje šaltalankio minkštimo ir sėklų aliejai atskleidžia savo raminamąjį poveikį.
Švelniai valantis CMD Sandorini dušo gelis maloniai glosto pojūčius vaisiniu šaltalankių aromatu. Gaivinantis CMD Sandorini veido tonikas apsaugo nuo niežulio ir prižiūri sudirgusią bei paraudusią odą. Tačiau teigiamos šaltalankių savybės naudingos ne tik odos priežiūrai. Jūros šaltalankio aliejuje esančios amino- ir riebalų rūgštys taip pat aprūpina plaukus svarbiomis maistinėmis medžiagomis. CMD Sandorini purškimo priemonė buvo specialiai sukurta trapusių ir sausų plaukų poreikiams tenkinti. Plaukai gali geriau atsinaujinti, juos lengviau šukuoti, o išvaizda tampa blizgesnė. CMD Sandorini Gloss & Care produktai derina viliojantį lūpų blizgio efektą su intensyvia lūpų priežiūra. CMD Sandorini priežiūros serija, kurioje naudojamas „Šiaurės citrinas“, skirta normalios ir labai sausos odos bei visų tipų plaukų priežiūrai.
