Birkengold dantų milteliai
Ar viduramžiais žmonės turėjo geresnius ar blogesnius dantis nei šiandien? Jie nežinojo nei dantų šepetėlių, nei dantų pastos, tačiau tuo metu taip pat nebuvo gaiviųjų gėrimų ar saldainių. Atrodo, kad pagrindinė dantų pažeidimų priežastis šiais laikais yra saldūs maisto produktai. Kariesą sukelia bakterijos, gyvenančios burnos ertmėje esančiame apnaše. Jos labiausiai mėgsta cukrų, kuris metabolizuojamas į rūgštis. Šios rūgštys puola dantų emalį ir pradeda tirpdyti mineralines medžiagas, pavyzdžiui, kalcį. Jei prieš šį procesą nesiimama jokių priemonių, dantis tampa skylėtas ir prasideda vadinamasis „dantų ėduonis“. Vokietijoje tik 1 % visų suaugusiųjų turi visiškai nuo ėduonies nepažeistus dantis. Per visą savo gyvenimą beveik kiekvienas iš mūsų yra turėjęs skylę dantyje. Būtent todėl ankstyvojo viduramžių kapinynų atradimas netoli Charkovo Ukrainoje sukėlė nedidelę sensaciją. Prieš daugiau nei 1 200 metų palaidotų kaimiečių dantys buvo visiškai be karieso.
Ar viduramžių pradžios žmonių dantys iš tiesų buvo geresni už jų palikuonių dantis? Nebūtinai. Jų dantys neturėjo skylių, tačiau buvo itin nusidėvėję. Tikriausiai dėl to buvo kalti paprastų žmonių valgomi duonos gaminiai ir košės. Daugelyje vietų grūdai buvo malami smiltainio malūnuose. Nuo girnų atsilupdavo smulkūs gabaliukai, kurie likdavo miltuose. Dėl smėlingų miltų dantys per metus kramtant buvo tiesiog nušlifuoti. Aristokratai retai susidurdavo su šia problema, nes jie dažniau valgė mėsą ir žuvį. Dėl šių minkštesnių patiekalų jų dantys nebuvo tokie nusidėvėję. Be to, jau tuo metu bajorai domėjosi dantų priežiūra. Viduramžiais nepriekaištingi dantys jau buvo grožio idealas.
Bajorų dvaro damų „balti dantys“ arba „malonus kvapas“ dažnai būdavo minstrelių dainų tema. Vienuolynų bibliotekų medicininiuose rankraščiuose taip pat galima rasti daugybę nuorodų į burnos higieną. Pavyzdžiui, Hildegarda iš Bingeno rekomendavo kasdien skalauti burną šaltu vandeniu. Kituose šaltiniuose minima burnos skalavimas actu ar vynu. Norint pašalinti apnašas nuo dantų, juos buvo trinama drėgnu lininu skudurėliu, įmirkytu marmurine kalkėmis. Toks dantų miltelių naudojimas ant lino skiautės buvo žinomas jau senovės Romoje. Romėnai miltelius, sumaltus iš kaulų pelenų, midijų kriauklių ar rago, vadino „dentifricium“. Jie buvo maišomi su kepimo soda ir mirra, kad suteiktų malonų skonį.
Dantų milteliai įvairiomis sudėtimis buvo žinomi nuo senovės iki XX a. pradžios. Tačiau netrukus po amžių sandūros jie buvo beveik visiškai pakeisti sintetiškai pagamintomis dantų pastomis. Vis dėlto dabar vis daugiau žmonių abejoja dantų pastų sudėtimi ir tvarumu. Vis didėjantis susidomėjimas natūralia kosmetika taip pat lemia dantų miltelių sugrįžimą. Aukštos kokybės Birkengold dantų milteliai įrodo, kad dantų milteliai atitinka ir XXI amžiaus reikalavimus. Mišiniai su kalcio karbonatu, ksilitoliu ir eteriniais aliejais užtikrina malonų ir gaivų dantų valymą, be paviršinio aktyvumo medžiagų ir fluoridų. Naudojimas labai paprastas: tiesiog įspauskite sudrėkintą dantų šepetėlį į dantų miltelius ir valykite dantis. Birkengold dantų milteliai siūlomi keturių rūšių. Birkengold dantų miltelių Mint atveju pipirmėčių aliejus suteikia gaivumo pojūtį valant dantis. Jei mėgstate vaisių aromatą, turėtumėte išbandyti dantų miltelius Orange. Arbatmedžio, mirros, ramunėlių ir bergamotės aliejai suteikia dantų milteliams Herbs žolelių arbatos charakterį. Birkengold dantų milteliai Rose, sumaišyti su subtiliais rožių aliejaus lašais, taip pat yra ypatingi. Naudodami Birkengold dantų miltelius, galėsite naujai atrasti seniai išbandytą natūralų ir tvarų dantų priežiūros produktą.
