Barnhouse ekologiški traškūs musliai
Tūkstančius metų žmonės tenkinosi tuo, kad iš slėnių grožėjosi kalnų panoramomis. Virš medžių ribos žmonės buvo bejėgiai prieš gamtos jėgas. Tačiau pavojus kildavo ne tik dėl krintančių uolų, lavinų ar staigių audrų. Daugelyje senovės kultūrų kalnai buvo laikomi dievų buveine. O mirtingieji, drįsę pasiekti viršūnę, turėjo bijoti visų jų rūstybės. Tik kunigai ir keli išrinktieji galėjo saugiai leistis į viršūnę. Paprasti žmonės laikydavosi pagarbaus atstumo. Būtent todėl iš ankstyvosios antikos laikų nežinoma jokių alpinizmo istorijų. Pirmasis alpinistas, įėjęs į istorijos knygas, buvo Makedonijos karalius Filipas V. 181 m. pr. m. e. jis įkopė į vieną iš Balkanų kalnų. Deja, nėra tiksliai žinoma, kuris tai buvo kalnas. Po 300 metų Romos imperatorius Adrianas net išdrįso įkopti į aktyviausią Europos ugnikalnį – Etną.
Viduramžiais taip pat žinoma tik keletas pasakojimų apie alpinistus, pavyzdžiui, apie Francesco Petrarcą. 1336 m. jis įkopė į 1 912 metrų aukščio Mont Ventoux kalną Provanso regione. Žinoma, dar įspūdingesnė buvo Diego de Ordás kelionė. XVI a. pradžioje jis kartu su dviem konkistadoriais įkopė į Popokatepetlį. Juk šio Meksikos ugnikalnio aukštis siekė 5 462 metrus, ir de Ordáso aukščio rekordas išsilaikė šimtmečius. Dėl šio pasiekimo imperatorius Karolis V net leido jam į savo herbą įtraukti dūmų spjaudančio ugnikalnio atvaizdą. Praėjus 200 metų, kai gamtos mokslai tapo vis svarbesni, kalnai taip pat atsidūrė mokslinių tyrimų akiratyje. Tačiau alpinizmas tapo sportiniu iššūkiu tik XIX a. viduryje, kai iškilo džentelmenų alpinistų karta. Dauguma šių drąsių mėgėjų buvo kilę iš Anglijos viduriniosios klasės. Sėkmingai įkopę į viršūnę pirmą kartą, jie norėjo užsitikrinti vietą istorijos knygose. Jie neturėjo nei specialios alpinistinės įrangos, nei išsamių kalnų žemėlapių. Apsirengę veltinio vilnos striukėmis ir kepurėmis bei pritvirtinti tik kanapių virve, jie leidosi į kalnų nuotykį. Kaip maistą jie pasiimdavo dešreles ir sumuštinius.
Šiandien profesionalią alpinizmo įrangą galima įsigyti bet kurioje sporto prekių parduotuvėje. Per pastaruosius 100 metų taip pat buvo sukaupta daug žinių apie mitybą. Šiandien žinome, kad dideliame aukštyje bazinis medžiagų apykaitos greitis sparčiai didėja. Norint pasiekti aukščiausią sportinį našumą, reikia daug valgyti. Kelionėse po aukštus kalnus patyrę alpinistai dienos metu valgo daugiausia riebalų turinčių maisto produktų. Taip yra todėl, kad dideliame aukštyje organizmas greičiau eikvoja riebalų atsargas nei žemumose. Be to, kiekvienu aukščio metru didėja ir organizmo skysčių poreikis. Nesvarbu, ar esate bazinėje stovykloje, ar tiesiog prieš žygį į alpių ganyklą: be tinkamų pusryčių niekas neveikia. O klasikiniai pusryčiai visiems, kurie nori pakilti aukštai, yra ir lieka muslis.
Klasikinės formos muslis yra gana minkštas. Tie, kurie mėgsta gerai sukramtyti pusryčius, todėl renkasi traškius muslius. Tačiau Krunchy iš Barnhouse yra daugiau nei tik traškus muslis. Įvairūs skanūs skoniai suteikia daug įvairovės grūdų dubenyje. Su Krunchy Organic Strawberry vasara – jūsų kišenėje! Tai užtikrina lengvas kepimo būdas su ryžių ekstrudatu ir saldžiais braškių gabalėliais. Krunchy Organic Apple Cinnamon – traškūs pusryčiai su džiovintų obuolių gabalėliais, razinomis ir cinamonu. Nesusmulkinti avižų dribsniai, kukurūzų dribsniai ir įkepti ekologiški šokolado gabaliukai paverčia Krunchy Organic Chocolate Chunks traškia svajone visiems šokolado mėgėjams. Kiekvienas Krunchy produktas vienodai skanus tiek su pienu ar jogurtu, tiek su augaliniais gėrimais. Su Barnhouse Krunchy galite tikėtis skanaus ir traškaus malonumo.
