ANNEMARIE BÖRLIND Rosentau
Vanduo – tai gyvybė. Be vandens žmogus gali išgyventi tik tris dienas. Jau po kelių valandų skysčių trūkumas lemia pastebimą protinių ir fizinių gebėjimų sumažėjimą. Todėl pakankamas skysčių vartojimas yra pagrindinė sąlyga, leidžianti įveikti gyvenimo iššūkius. Žmonės tai žinojo jau neolito laikais. Steigiant naujas gyvenvietes, vandens tiekimas buvo svarbiausias prioritetas. Neatsitiktinai pirmosios išsivysčiusios civilizacijos atsirado didžiųjų upių pakrantėse. Iki šiol Nilas, Jordanas, Eufratas ir Tigrisas yra vienos iš žymiausių upių pasaulyje. Jų vanduo leido užsiimti didelio masto žemdirbyste ir gyvulininkyste, o kartu ir paskatino didžiųjų civilizacijų kultūrinį pakilimą.
Tačiau ne visi žymūs senovės Rytų miestai buvo įsikūrę prie upių. Kai netoliese nebuvo tekančio vandens, žmonės kasdavo šulinius arba rinkdavo lietaus vandenį cisternose. Tačiau jei ištverdavo labai ilgos sausros, galėdavo atsitikti taip, kad žmonės turėdavo palikti savo miestą. Norėdami to išvengti, kunigai bandydavo nuraminti oro dievus aukomis. Bet net ir tuomet žmonės nenorėjo visiškai pasikliauti dieviška pagalba. Jau prieš 3 000 metų Egipte ir Mesopotamijoje buvo įrengtos laukų drėkinimo sistemos. Pirmasis miestas, turėjęs tinkamą vandens tiekimą, buvo Ninivė. Apie 691 m. pr. m. e. Asirijos karalius Sennacheribas liepė nutiesti 46 km ilgio kanalą, kad jo rūmai ir miestas būtų patikimai aprūpinti vandeniu. Beveik 400 metų vėliau Aqua Appia tapo pirmuoju Romoje pastatytu akveduku.
Per keletą kartų romėnai tapo didžiausiais senovės hidraulikos inžinieriais. Jų akvedukai buvo neprilygstami statybos projektai. Kad vanduo galėtų tekėti iš šaltinio į Romą, vamzdynas turėjo išlaikyti ne mažesnį kaip 0,5 % nuolydį. Šiam tikslui per daugelį kilometrų buvo pastatytos daugiaaukštės tilto konstrukcijos. I a. po Kr. Romoje buvo devyni akvedukai. Per juos kasdien į miestą tekėdavo 992 200 kubinių metrų vandens. Vėliau vanduo buvo paskirstomas miesto sienų viduje naudojant po žeme nutiestus slėginius vamzdžius. Jie tiekdavo brangų skystį į terminius vonius, pirtis ir šulinių namelius.
Ypač turtingi romėnai netgi turėjo tiesioginį vandens tiekimą į savo miestelio vilas. Vandens gausa „Amžinojo miesto“ buvo legendinė. Mokslininkai mano, kad senovės Romoje kasdien vienam gyventojui tekdavo 1 000 litrų vandens. Tik XIX a. pabaigoje geriamojo vandens tiekimas Europoje vėl pasiekė tokį aukštą lygį.
Mūsų odai taip pat reikalingas nuolatinis drėgmės tiekimas. Kadangi oda susideda iš maždaug 80 % vandens, jos drėgmės atsargos yra ypač jautrios skysčių trūkumui. Oda gali išsausėti, prarasti elastingumą ir susidaryti raukšlės. Todėl, norint išvengti odos tempimo pojūčio ir priešlaikinio senėjimo, svarbu tinkamai ją prižiūrėti. ANNEMARIE BÖRLIND sukūrė Rosentau odos priežiūros seriją, skirtą sausai ir apsaugos reikalaujančiai odai. Damasko rožės ir laukinės rožės Rosa Gallica eteriniai aliejai suteikia jai nuostabų aromatą ir harmonizuojantį poveikį. Specialus veikliųjų medžiagų kompleksas, derinamas su ekologišku Alpių rožės lapų ekstraktu, palaiko odos drėgmės lygį.
Rosentau Milde Reinigungsmilch švelniai pašalina nešvarumus ir makiažą nuo veido, kaklo bei dekoltė srities ir optimaliai paruošia odą tolesniems priežiūros etapams. Rosentau Schützende Gesichtslotion drėkina odą, stabdo priešlaikinį senėjimą ir didina odos atsparumą. Rosentau harmonizuojantis dieninis kremas su ekologišku jojobos aliejumi lepina odą aukštos kokybės veikliosiomis medžiagomis ir džiugina pojūčius harmonizuojančiu rožių aromatu. Rosentau maitinantis naktinis kremas miego metu stiprina odos barjerą ekologišku avokado aliejumi. Kadangi plonoje odoje aplink akis beveik nėra riebalų ar poodinio riebalinio audinio, jai reikalinga ypatinga priežiūra. Rosentau atgaivinančios akių kremas su ekologišku alpiškosios rožės lapų ekstraktu ir Himalajų rožių vyšnių aliejumi suteikia jautriai akių sričiai šviežumo ir spindesio.
