Sonett rankų muilai
Apie ką galvojate, kai plaunate rankas? Tikriausiai apie viską, tik ne apie patį rankų plovimą. Šis nedidelis higienos ritualas yra toks įprastas, kad atliekamas visiškai intuityviai. Tačiau rankų plovimas muilu visai nėra toks savaime suprantamas dalykas. Ilgą laiką muilo turėjimas buvo turtingųjų ir įtakingųjų privilegija. Todėl chemikas Justusas fon Liebigas padarė išvadą, kad šalies vystymasis ir gerovė atsispindi muilo vartojime. Iš tiesų, muilas jau buvo žinomas visose senovės aukštosiose kultūrose.
Jau prieš 4 500 metų šumerai perkaitindavo aliejų su kalio karbonatu, kad pagamintų riebalus pašalinančią šarmą. Tačiau šį šarmą jie naudojo tik drabužiams plauti ir gyvuliams prižiūrėti. Net romėnų pirtyse prieš 2 000 metų muilas buvo nežinomas. Romėnai tenkinosi karštu vandeniu. Tie, kurie galėjo sau tai leisti, į jį įpildavo kvapiojo aliejaus arba rožių žiedlapių.
Ar kada nors susimąstėte, kodėl komikse Asteriksas (beveik) visi galai turi barzdas, o romėnai – ne? Tikriausiai todėl, kad būtent galai atrado muilo naudojimą kosmetikos tikslais. Muilas buvo naudojamas ypač barzdos ir plaukų priežiūrai. VII a. arabai žengė kitą didelį žingsnį muilo gamyboje: jie išrado muilo virimą. Įmaišius kalkių, aliejingas muilas tapdavo kietas ir todėl lengvai dalijamas. Taip atsirado pirmieji muilo gabaliukai. Per Ispaniją kvepiantys muilo gabaliukai išplito po visą Europą. Iki vėlyvųjų viduramžių tai buvo geidžiamas prabangos produktas. Ankstyvuoju naujųjų amžių laikotarpiu paklausa sumažėjo. Dabar žmonės vietoj to naudojo pudrą ir kvepalus.
„Švara eina iškart po didybės“ tikrai nebuvo Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV devizas. Sakoma, kad „Saulės karalius“ per visą savo gyvenimą maudėsi tik tris kartus. Ironiška, bet būtent jis XVII a. priėmė pirmąjį muilo grynumo reikalavimą. Jame buvo nurodyta, kad muilas laikomas tikrai aukštos kokybės tik tuomet, jei jame yra ne mažiau kaip 72 % gryno aliejaus. Muilas galiausiai tapo įprastu dalyku Prancūzijos revoliucijos metu. Švaros atžvilgiu gerą pavyzdį rodė Napoleonas. Jo valdymo laikotarpiu muilo gamyba iš amatų išaugo į pramonę. XIX a. žmonės ėmė geriau suprasti higienos svarbą. Staiga paaiškėjo, kad plauti rankas yra naudinga. Šią tendenciją sustiprino atradimas, kad visi gyvūniniai ir augaliniai riebalai gali būti muilinami. Muilas iš prabangos prekės tapo buitiniu reikmeniu.
XXI amžiuje tradicinius muilo gabaliukus vis dažniau keičia skysti muilai. Sonett – įmonė, įsikūrusi Deggenhausene, Vokietijos Badeno-Viurtembergo žemėje, – savo ekologiškiems skystiems muilams kelia aukštus kokybės standartus. Nesvarbu, ar tai raminantis levandų kvapas, atgaivinantis rozmarino aromatas, gaivi citrusinių vaisių natos, šiltas rožių žiedų atspindys, ašturių žolelių pikantiškas derinys, ar visiškai bekvapis – švelnūs Sonett rankų muilai tinka rankoms, veidui ir visam kūnui. Sonett rankų muilai gaminami naudojant ritmiškus, balzaminio pobūdžio priedus ir energingai sukratytą vandenį. Visi paviršinio aktyvumo agentai gaunami iš augalinės kilmės žaliavų. Paprastai vengiama naftos chemijos konservantų, kvapiųjų medžiagų ir dažiklių. Sonett naudoja gryną augalinį muilą, pagamintą iš ekologiškų žaliavų. Raminantys aromatai kyla iš natūralių eterinių aliejų. Naudojant Sonett rankų muilus, rankų plovimas tampa nedideliu malonumo ritualu.
