Logona Age Protection
Augalui pavadinimą sugalvoti gali prireikti nemažai vaizduotės. Kokie gi galėjo būti motyvai pavadinti augalus „velnio lazdele“, „stora višta“ ar „anytos liežuviu“? Kita vertus, šaltalankio (Hippophae rhamnoides) atveju viskas gana akivaizdu. Šaltalankis turi spyglius ir mėgsta augti smėlingame dirvožemyje, dažnai prie jūros. Bet ką galvojo botanikai, kai jam suteikė mokslinį genties pavadinimą Hippophae? Išversta tai reiškia kažką panašaus į „spindintį arklį“. XVIII a. augalų tyrinėtojus tikriausiai įkvėpė senovės šaltiniai. Senovės Graikijoje buvo įprasta paleisti arklius, kurie buvo silpni dėl senatvės. Pasak senos istorijos, kai kurie iš šių arklių pasitraukė į nuošalų slėnį. Ten jie maitinosi spygliuotais krūmais su mažais oranžiniais vaisiais. Kai buvęs gyvulių savininkas atsitiktinai vaikščiojo po slėnį, jis vos galėjo patikėti savo akimis. Žirgai ne tik tapo stambesni, bet ir jų kailis spindėjo gyvybingumu.
Senovės Viduržemio jūros regione šaltalankis buvo laikomas vaistiniu augalu arkliams. Aleksandro Didžiojo raiteliai taip pat rūpinosi savo gyvūnais, naudodami šaltalankio lapus ir vaisius. Maždaug po 1 500 metų Čingischano kariai trindavo savo arklių kailį šaltalankių aliejumi. Tačiau mongolai jį naudojo ir savo gyvybingumui bei gyvybinei energijai palaikyti. Centrinėje Azijoje šaltalankis jau tūkstančius metų vertinamas kaip universalus vaistinis augalas. Tačiau Europoje jo vaisiai ilgą laiką buvo niekinami dėl labai rūgštaus skonio. Daugelyje vietų net buvo manoma, kad vaisiai yra nuodingi. Todėl šaltalankis viduramžių liaudies medicinoje beveik nevaidino jokio vaidmens. Net vienuolynų bibliotekų medicinos knygose jis minimas retai. Tačiau daugelyje Šiaurės Europos regionų šaltalankis buvo laikomas stebuklingu augalu. Pagal liaudies tikėjimus, ant langų ir durų rėmų užkabintos dygliuotos šaltalankio šakos neleisdavo raganoms ir piktosioms dvasioms įeiti į namus.
Europoje šaltalankis auga daugiausia Baltijos jūros regionuose ir Skandinavijoje. Ovalias, oranžinai raudonas uogas galima skinti nuo rugpjūčio pradžios iki gruodžio. Šaltalankio uogos dar vadinamos „šiaurės citrinomis“. Jose yra ne tik daug daugiau vitamino C nei geltonuosiuose citrusiniuose vaisiuose, bet ir daugybė kitų naudingų medžiagų. Tačiau dėl didelio rūgštumo šaltalankių uogos paprastai nevartojamos šviežios, o perdirbamos į aliejų, sultis, tyrę, sirupą, likerį ar želė.
Šaltalankių aliejus taip pat yra svarbi daugelio natūralių kosmetikos produktų sudedamoji dalis. Vitaminai, riebalų rūgštys ir antrinės augalinės medžiagos suteikia raminančią priežiūrą sausai ir pleiskanojančiai odai. Logona taip pat pasikliauja šaltalankių natūralia galia savo Age Protection priežiūros serijoje. Labai koncentruotas Age Protection serumas veiksmingai stangrina odą iš vidaus. Siekiant optimaliai pritaikyti odos priežiūrą prie atitinkamos odos būklės, trys Age Protection dieniniai kremai yra pagaminti pagal skirtingas formules: Age Protection dieninis kremas Rosy Fresh Complexion skirtas brandžiai odai su gelsvu atspalviu, Age Protection dieninis kremas Extra Nourishing – brandžiai, labai sausai odai, o Age Protection dieninis kremas Extra Firming stiprina brandžią, reiklią odą. Aukštos kokybės veikliosios medžiagos, esančios visuose Age Protection dieniniuose kremuose, stiprina odos apsauginį barjerą ir maitina odą gaivinančiu drėgniu. Age Protection naktinis kremas skatina ląstelių atsinaujinimą nakties metu. Siekiant sumažinti smulkias raukšleles jautrioje akių srityje, Logona sukūrė Age Protection akių kremą su natūraliais ekologiškų šaltalankių ekstraktais ir hialurono rūgštimi. Logona Age Protection priežiūros serija palepina brandžią ir sausą odą vertinga drėgme bei natūralia ekologiškų šaltalankių galia.
